Tyrimas: renkantis maistą, lietuviams ir latviams svarbiausia kokybė, estams – žema kaina

„GfK Custom Research Baltic“ atliktas maisto pirkimo įpročių tyrimas atskleidė, kad pagrindiniai maisto pasirinkimo kriterijai yra produkto kokybė, šviežumas, kaina ir akcijos bei specialūs pasiūlymai. Kalbant apie pagrindinius maisto produktus – duoną, pieną ir pieno produktus, mėsą, kiaušinius ir geriamąjį vandenį – Baltijos šalių gyventojai teikia pirmenybę vietiniams gamintojams. Latviai dažniau už lietuvius ir estus gamina maistą patys ir tai daro beveik kas dieną. Vietinių gamintojų maisto produktais labiau pasitiki estai, o latviai skeptiškiausi dėl genetiškai modifikuotų (GMO) produktų.

Rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ trijose Baltijos šalyse birželio mėn. internetine apklausa atliktas tyrimas atskleidė, jog maisto pirkimas tarp Baltijos šalių gyventojų yra ne vieno asmens rūpestis, šia pareiga dalijasi šeimos nariai.

Didžioji pajamų dalis skirta maistui įsigyti

Tyrimas atskleidė, kad maistui išleidžiama didžioji dalis šeimos pajamų. Pusė respondentų kiekvienoje šalyje (54 proc. Lietuvoje, 48 proc. Latvijoje ir 53 proc. Estijoje) maistui išleidžia 26–50 proc. savo šeimos mėnesinio biudžeto, 51–75 proc. savo šeimos mėnesinio biudžeto maistui išleidžia penktadalis respondentų visose šalyse. Tyrimas patvirtina, kad kuo žemesnės pajamos, tuo daugiau šeimos mėnesinio biudžeto tenka pirmo būtinumo prekėms, t. y. maistui.

Apklausos duomenimis Baltijos šalių gyventojai maistui taupo – jie perka jo tiek, kiek jiems reikia, ir nieko neišmeta. Latviai dažniau už lietuvius ir estus gamina maistą patys ir tai daro beveik kiekvieną dieną, taip teigė net 47 proc. latvių, dalyvavusių apklausoje, o Lietuvoje ir Estijoje patys namuose gamina trečdalis apklaustųjų.

Dauguma Baltijos šalių gyventojų mano, kad PVM maisto produktams turi būti sumažintas. Šį teiginį labiausiai palaiko tie, kurie gauna mažesnes pajamas ir didžiąją dalį pajamų išleidžia maistui.

Svarbiausias kriterijus – kaina; prekės ženklas ir ekologiškumas – ne tokie svarbūs

Remiantis šiuo tyrimu, pagrindiniai maisto pasirinkimo kriterijai yra produkto kokybė, šviežumas, kaina ir akcijos bei specialūs pasiūlymai. Kokybė renkantis maistą svarbiausia lietuviams (53 proc. respondentų Lietuvoje) ir latviams (52 proc. respondentų Latvijoje), estams svarbiausia žema kaina (54 proc. respondentų Estijoje), tačiau estų pasirinkimą mažiau lemia akcijos ir specialūs pasiūlymai (29 proc. Estijoje, 44 proc. Latvijoje ir 40 proc. Lietuvoje).

Šio tyrimo rezultatai taip pat patvirtino kitų apklausų rezultatus, kad Baltijos šalių gyventojai dar nepasiruošę mokėti daugiau už pridėtinę produkto vertę. Respondentams visiškai nesvarbu, kad produktas ekologiškas ir nesvarbus prekinis ženklas. Šiuos kriterijus, kaip svarbius, renkantis maistą, įvardino vos keli proc. apklaustųjų kiekvienoje šalyje.

70 proc. Baltijos šalių gyventojų labiau linkę pirkti šviežią maistą ir dauguma jų maistą perka kas dieną arba beveik kiekvieną dieną.

Prioritetas – vietinės gamybos maisto produktai

Iš vietinės gamybos maisto produktų ir gėrimų respondentai dažniausiai renkasi pagrindinius produktus – duoną, pieną ir pieno produktus, mėsą, kiaušinius ir geriamąjį vandenį. Tačiau, kad produktas pagamintas jų šalyje, kaip svarbų kriterijų įvardijo vos penktadalis apklaustųjų. Pasitikėjimas vietinės gamybos produktais didžiausias Estijoje – net du trečdaliai estų mano, kad jų šalyje gaminami maisto produktai yra aukštos kokybės. O kas ketvirtas lietuvis apie savo šalies produktus taip nemano. Latvijoje daugiausia abejonių dėl maisto produktų kokybės kyla jauniems žmonėms.

Daugiau nei trečdalis lietuvių mano, kad maistas ir gėrimai – svarbus jų šalies eksporto sektorius, Latvijoje taip manančiųjų penktadalis, Estijoje – 15 proc.

Lyginant kaimyninių šalių gyventojus, latviai skeptiškiausi dėl genetiškai modifikuotų (GMO) produktų. Net 58 proc. apklaustųjų teigė, kad niekada nevartotų genetiškai modifikuoto maisto. Lietuvoje ir Estijoje taip manančiųjų yra po du penktadalius.

Tyrimas atliktas birželio mėn. internetine apklausa, kurios metu buvo apklausta 18–65 m. amžiaus 784 respondentai Lietuvoje, 1016 respondentų Latvijoje, ir 1021 respondentas Estijoje.