Tyrimas: tik legaliai muziką, filmus ir knygas naudoja 40 proc. lietuvių

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos metu 3 proc. lietuvių pripažino, jog muziką ir filmus visada gauna tik nelegaliai, dar 9 proc. teigė, kad tai daro „dažniausiai“. Paprastai kūriniai parsisiunčiami iš interneto arba kopijuojami iš draugų.

40 proc. apklausos dalyvių nurodė naudojantys tik legaliai, 18 proc. – dažniausiai legaliai įsigytus kūrinius, ketvirtadalis visų respondentų nurodė kūrinių įsigijimui naudojantys tiek legalius, tiek nelegalius būdus.

Taip pat du trečdaliai apklaustųjų tvirtino, kad jiems yra labai svarbu arba svarbu naudoti legalią intelektinę nuosavybę. Kad tai neaktualu, nurodė trečdalis apklaustųjų.

Dažniausia vartotojai nurodė nelegaliai besisiunčiantys filmus (11 proc.), muziką (10 proc.), fotografijas, kompiuterinę įrangą bei kompiuterinius žaidimus (po 6 proc.).

Tyrimą pristatydamas kultūros ministras Šarūnas Birutis pripažino, kad faktas, jog daugiau nei pusė respondentų nurodė besinaudojantys legalia produkcija, neturėtų būti pervertintas.

„Atliktas tyrimas parodė, kad situacija nėra itin gera. Tai, kad 40 proc. pasakė, kad visuomet naudoja tik legaliais būdais įsigytą produktą, iš pirmo žvilgsnio atrodo geras rezultatas, tačiau situacija realiai yra blogesnė. Nes dalis žmonių, atsakydami į klausimus, be abejo, nenorėjo prisipažinti, kad naudojasi nelegaliai. Esminis dalykas, ką parodė tyrimas, tai, kad yra daug nesuprantančių, kas yra intelektinė nuosavybė“, – sakė jis.

Daugiau nei dešimtadalis apklausos dalyvių taip pat nurodė manantys, kad atsisiuntus filmą ar muzikos kūrinį „niekas nenukenčia“, nėra atimamos pajamos iš kūrėjo arba šio veiksmo nelaikė vagyste. Dažniausiai tokios nuomonės laikėsi 18-25 metų jaunuoliai, dažniau – vyrai.

Tuo metu tiesiogiai su intelektinės nuosavybės vagystėmis susiduriantis muzikantas Andrius Mamontovas tvirtino, kad dažniausiai nelegalaus kūrinio parsisiuntimo vagyste nelaiko tie žmonės, kurie patys nieko nekuria bei nesupranta, kad, pavyzdžiui, negavus pajamų už albumą perspektyvus ir mėgstamas kūrėjas gali toliau nebevystyti savo kūrybos.

„Tai yra tarybinės sistemos palikimas, kada pavogti dešrą iš mėsos kombinato buvo ne tik būtinybė, bet ir žingsnis prieš sistemą. Bet laikai pasikeitė – kai dabar vagi, vagi ne iš sistemos, o iš žmonių, kurie kuria“, – sakė A.Mamontovas.

Anot jo, vienintelė efektyvi priemonė užkirsti kelią piratauti ateityje gali būti švietimas. Jis pasiūlė, kad informacija apie intelektinę nuosavybę ir piratavimą būtų įtraukta į mokyklinę programą.

„Manau, kad tai turėtų būti įtraukta į mokyklos programą. Kad knygoje būtų skyrius šalia skyriaus apie Čiurlionį arba Bachą, kad vaikai turėtų išmokti ir atsiskaityti, kas tai yra intelektinė nuosavybė. Žiūrėdami į ateitį jaunąją kartą turime šviesti šiais klausimais. Dabar man atrodo, kad jėgos yra nelygios“, – sakė jis.

Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus vedėja Nijolė Matulevičienė informavo, kad Kultūros ministerija neseniai pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl kovos su piratavimu. Juose kaip prioritetas nurodoma finansinė parama legalioms interneto platformoms Lietuvoje remti, visuomenės, jaunimą šviesti apie intelektinę nuosavybę.

Didžiausia problema ji nurodė tai, kad populiarios Lietuvoje nelegalių atsisiuntimų svetainės registruotos ne Lietuvoje, todėl taikyti atsakomybę verslininkams nėra paprasta. N.Matulevičienė pripažino, kad atsakomybę nesunkiai galima būtų taikyti vadinamajame bylų apsikeitime (angl. „Peer to peer“) dalyvaujantiems vartotojams, tačiau to teisėsaugos institucijos esą šiuo metu vengia.

„Reikia pasižiūrėti, kodėl internetinę prieigą teikiantys verslininkai vis dėlto nevykdo savo pareigos stabdyti neteisėtą kūrinių prieigą, imtis kitų priemonių. (...) Paaiškėjo, kad labai daug iškeliama administracinių ir baudžiamųjų bylų, tačiau teismą pasiekia tik maža jų dalis. Reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra – ar trūksta teisinio reguliavimo, ar kompetencijos institucijoms. Jei iš daugiau nei 30 administracinių bylų tik šešios nukeliauja į teismą, vadinasi, kažkas yra negerai“, – sakė ji.

N.Matulevčienė nurodė, kad šiuo metu ministerija renka statistiką, kiek kartų autoriai dėl jų teisių pažeidimų buvo kreipęsi prašydami blokuoti interneto svetaines. Taip pat ministerija siūlo Vyriausybę įpareigoti Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą peržiūrėti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.

Apklausa vykdyta 2014-ųjų gruodžio 12-22 dienomis, joje dalyvavo 1002 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.