Naujoji tvarka išspręs problemas
Remiantis Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymu, paslaugų kvitai bus taikomi asmenims, teikiantiems sezonines, kvalifikacijos nereikalaujančias paslaugas.
„Įsigaliojus šiam įstatymui, fiziniai asmenys galės teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas, kurios yra laikinos arba vienkartinės ir joms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ir panašiai“, - informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Lina Burbaitė.
Paslaugų teikėjas turi teisę teikti paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų. Jeigu paslaugos teikiamos keliems paslaugų gavėjams, - ne ilgiau kaip 90 dienų per metus.
Sumažės nelegalių darbuotojų
Įteisinus paslaugų kvitus miškininkystėje ir žemės ūkyje, paslaugų gavėjas turėtų už žmogų sumokėti sveikatos draudimo įmokas.
„Iki šiol Darbo kodekso reglamentavimas nebuvo pritaikytas trumpalaikėms paslaugoms atlikti, nes šiuo atveju žmogui samdyti ir atleisti sugaištama daug laiko vien biurokratinėms procedūroms“, - aiškino L.Burbaitė. Pasak L.Burbaitės, naujoji tvarka turėtų išspręsti problemą, kai žemės ūkyje ar miškininkystėje žmonės samdomi dirbti nelegaliai ir be jokių garantijų - kadangi darbdaviai nėra tikri, ar orų sąlygos leis atlikti numatytus darbus, o pranešti „Sodrai“ apie kad ir laikinai priimamą darbuotoją reikia iš anksto.
Panaši paslaugų kvitų tvarka taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse: Austrijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Šių šalių praktika rodo, jog nelegalaus darbo atvejų tikrai sumažėjo.
Geriau darbinti pastoviam darbui
Stambus ūkininkas Audrius Banionis iš Kauno rajono, užsiimantis kiaulininkyste, galvijininkyste, laukininkyste bei kitomis žemės ūkio veiklomis, „Vakaro žinioms“ teigė, jog pats trumpalaikiams darbams žmonių nesamdo, nes yra suinteresuotas patikimais, laiko patikrintais darbuotojais, kurie patys nori dirbti nuolatos. Vyras pabrėžė, jog labai vertina savo darbuotojus, kurių pas jį dirba apie 100.
„Nemanau, kad ūkininkai ras gerų žmonių, kurie ateis už paslaugų kvitus dirbti. Žmonės natūraliai nori pastovumo, o ne laikinų darbų. Aš pats įdarbinu žmones pastoviam darbui, galiu pasakyti tiek, kad „biržininkų“ mes neieškome, nes, deja, ten sunku rasti gerų darbininkų“, - teigė ūkininkas.
Pasak A.Banionio, rizikinga nepažįstamam darbuotojui duoti ir techniką.
„Technika kainuoja didžiulius pinigus, bet ko ir nesamdai ja dirbti, nes gali išdaužyti, sulaužyti. Aš pats turiu puikius mechanikus. Ir ūkininkai turi vertinti gerus darbuotojus ir juos globoti. Jeigu būsi tik viršininkas, pagalbininkų bus sunku rasti, reikia būti žmogiškam visada ir kito nelaikyti vergu“, - teigė A.Banionis.
Bronius MARKAUSKAS, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas:
- Kuo naujoji laikino įdarbinimo tvarka pasitarnaus tiek patiems ūkininkams, tiek samdiniams?
- Ūkininkams gerokai sumažės biurokratinė našta. Samdiniams tai taip pat naudinga - atsirado kur kas daugiau galimybių jiems įsidarbinti oficialiai ir teisėtai, gauti oficialų uždarbį.
Be to, nebereikės bijoti baudų už nelegalų darbą. Taigi šios tvarkos privalumai abiem pusėms yra akivaizdūs.
- Kokiam žemės ūkio sektoriui naujoji tvarka ir paslaugų kvitai aktualiausi?
- Ši tvarka aktualiausia ten, kur darbai yra sezoniniai ir trumpalaikiai, dominuoja rankų darbas. Pirmiausia naująja tvarka džiaugiasi sodininkai ir daržininkai, jiems dabar tapo daug lengviau pasamdyti žmones derliui nuimti.
Tačiau tokio nekvalifikuoto ir trumpalaikio darbo pavyzdžių yra ir kitur, pavyzdžiui, akmenų rinkimas. Dabar vis daugiau kalbama ir apie melioracijos griovių tvarkymą - tokiam darbui taip pat galės būti naudojami paslaugų kvitai.
- Kaip manote, ar sumažės nelegalaus darbo pas ūkininkus atvejų?
- Vienareikšmiškai galiu pareikšti, kad ši tvarka nelegalaus darbo atvejų tikrai nepadidins. Ji sudaro aiškias prielaidas tokiems darbams mažėti - supaprastinus tvarką, sumažinus biurokratinę naštą, nebeapsimoka rizikuoti būti nubaustam už nelegalų darbą.
- Ką derėtų dar keisti, lengvinti, kad ūkininkai daugiau dirbtų savo tiesioginį darbą ir mažiau - su dokumentais?
- Daugiausia ūkininkų laiko dabar atima paramos administravimas; paraiškų ir projektų rengimas, ataskaitos, taip pat ES reikalavimų įgyvendinimas - tręšimo planai, augalų apsaugos priemonių naudojimas ir jo planavimas. Todėl Europos Sąjungos ūkininkai deklaruoja - bet kokia tolesnė Bendrosios žemės ūkio politikos reforma turi būtinai vesti prie politikos supaprastinimo.
Kalbant apie nacionalinę politiką, ūkininkai daugiau laiko galėtų skirti savo tiesioginiam darbui supaprastinus aplinkosauginius reikalavimus ir juos susiejus su ūkio dydžiu.
Pavyzdžiui, ūkiams iki 50 sąlyginių gyvulių arba 100 hektarų kai kurie daug laiko atimantys reikalavimai galėtų būti netaikomi.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą