Ūkininkų vaikai dirbti liks

Ūkininkų vaikai dirbti liks

Užsienis mūsų jaunimui nebėra toks įsivaizduojamas rojus, kai tenka padirbėti juodų darbų. Vis dėlto susigrąžinti svečiose šalyse žemės ūkyje nugarą lenkiančius lietuvius padėtų tik išaugusios lietuviškos algos, - sako Panevėžio profesinio rengimo centro profesijos mokytojas, inžinierius mechanikas Romualdas KAVALIŪNAS.

- Jau apie 18 metų mokote jaunuolius. Kokia ta jaunoji karta, ar dar „prie ūkio“, „prie savos žemės“?

- Jaunimas kaip jaunimas. Visada bus pasakymų, kad va, jau mūsų laikais tai jis buvo geresnis. Kai susimąstau, manau, jaunuoliai nelabai keičiasi, per visą darbo praktiką visokių mokinių buvo ir dabar tas pats. Yra tokių, kurie nori mokytis, yra tokių, kurie nelabai. Sakyčiau, šiais laikais jaunuoliai net ramesni, agresijos neliko, o tai buvo būdinga sovietiniais laikais.

Pastebiu viena: ar pažangūs mokiniai, ar nelabai, visi nori dirbti, vienas kitas tik mokosi, bet ne dirba. Visi nori užsidirbti.

- Kokios darbo sritys domina kremtančiuosius mechanikos mokslus?

- Daugelis dirba žemės ūkyje, nes dalis mokinių - ūkininkų vaikai. Yra dirbančiųjų logistikos įmonėse. Mano dėstoma sritis - žemės ūkio mašinos, darbas su jomis, reguliavimas, gerai, kai mokiniai žinias gali pritaikyti iškart darbuose.

Pas mus ateina mokytis ir su aukštaisiais. Dirbti reikia sugebėti, yra daug žmonių, baigusių aukštąjį, tačiau nesugebančių nieko dirbti.

- Daug jaunų žmonių dirba užsienio žemės ūkyje. Kaip juos grąžinti Tėvynėn?

- Viską lemia ekonomikos dėsniai. Kainos pas mus kaip Vokietijoje, o algos keturis kartus mažesnės, dėl to jaunimas ir važiuoja dirbti į užsienį. Apie mūsų profesinio centro mokinius galiu pasakyti, kad jiems situacijų įvairių būna dėl darbo svetur, dalis ir grįžta atgal į Lietuvą. Buvo atvejis, kad ir rankas žmonės nušalo dirbdami Olandijos paukščių fabrike. Rodos, nesudėtingas darbas - kabinti paukščius ant konvejerio, bet padirbo mėnesį ir rankos ištino. Sako, nebenorim svetur būti, geriau Lietuvoj.

Lietuvos žemės ūkyje įkainiai nedideli, o jaunuoliai nori uždirbti daug ir iškart, nors gebėjimai iš pradžių nedideli. Juk šiais laikais sudėtinga technika, negali iškart prie jos leisti visų. Mes mokykloje pagrindus duodame, kaip technika veikia, o konkrečiai baigia mokyti konkretus ūkininkas ar įmonė, dirbanti su tam tikra technika. Juk ši dabar be galo įvairi. Kiekvieno mygtuko mes neišmokysime spausti.

- Technikos daug ir šiuolaikinės, ir laukai šiuolaikiškėja?

- Žinoma, viskas eina teigiama linkme, laukai gražėja, kai pasižiūri. Dabar ir seminarų netrūksta, kaip tinkamai išdirbti laukus. Jeigu kaimynas gražiai suarė lauką, norisi ir kitam stengtis labiau.

Norint gražiai suarti lauką pirmiausia reikia noro, o, jei neišeina, reikia ieškoti priežasčių kodėl - ar technika prasta, ar įgūdžių dar gerų nėra, ar pastangų per mažai. Jeigu žmogus nenori gražiai lauko suarti, vadinasi, jis apskritai nieko nenori gerai daryti. Taigi tokie ūkiai ir neišsilaiko, nes čia reikia daug darbo ir atsakomybės. Jeigu dirva blogai suarta, reikia įdėti daugiau pastangų, kad žemę gerai išdirbtumei, o tai papildomai kainuoja. Jei blogai suarei lauką, manyk, kad ir piktžolių daugiau pasėjai.

Tiesą sakant, jaunieji ūkininkai, kurie gauna Europos Sąjungos paramą kad ir technikai įsigyti, kažin ar išvažiuos į užsienį, dirbs čia.

- Kokią ateitį matote? Bus kam dirbti Lietuvos žemę?

- Ūkininkų vaikai, manau, liks ir dirbs.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder