Pasak Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Andriaus Adomaičio, darbo jėgos iš trečiųjų šalių, ypač Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, paklausa Lietuvos darbo rinkoje didėja.
"Užsieniečių, atvykstančių dirbti, antplūdis visoje Lietuvoje sparčiai didėja. Negalėčiau sakyti, kad situacija ženkliai blogėja, tačiau dalies užsieniečių atžvilgiu nėra elgiamasi teisingai. 2018-aisiais laukia daug darbo, nes turime nemažai informacijos dėl pažeidimų. Esame išsiuntę kelis užklausimus, tad jos gausime dar daugiau, ir nuo sausio pradžios pradėsime kryptingus patikrinimus", - sakė Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys.
Šiemet lapkritį VDI visoje Lietuvoje organizavo didžiulę akciją, kurios tikslas - tikrinti nelegalų darbą šalyje, ypač atkreipiant dėmesį į nelegaliai dirbančius užsieniečius ir labiau gilinantis į šią problemą. Visi VDI skyriai atliko daugybę patikrinimų.
Vien tik VDI Klaipėdos teritorinis skyrius akcijos metu patikrino 96 objektus. Visi 20 skyriaus inspektorių be išimties dirbo dvi su puse savaitės. Kiekvienas jų turėjo patikrinti maždaug po 5 įmones, žinoma, iš anksto turėdamas informacijos, kad jose dirba užsieniečių. Rezultatas - surašyti 33 administracinio nusižengimo protokolai. Tikrinant aptiktas 31 užsienietis, o nelegaliai dirbančių rasti 6. Pastarieji turėjo kitos šalies vizas ir statė namus privačiam asmeniui.
Pasak V. Ročio, Klaipėdos apskritis nelegalaus darbo atžvilgiu niekuo neišsiskiria visos Lietuvos kontekste. Skaičiai panašūs. "Mes tikrai nepirmaujame šioje srityje. Darome nemažai patikrinimų, gal dėl to ir randame tiek pažeidimų", - sakė jis.
Šiandien daugiausia užsieniečių Klaipėdos apskrityje dirba statybos įmonėse, metalo apdirbimo srityje (daugiausia suvirintojų - ukrainiečiai ir baltarusiai) ir krovinių vežimo srityje. Pasak V. Ročio, didelėse Klaipėdos apskrities transporto įmonėse, kuriose dirba 700-800 žmonių, lietuviai greitai bus mažuma. Jo manymu, greičiausiai taip yra todėl, kad darbdaviai ieško pigesnės darbo jėgos.
Sukuria įstatymus
Didžioji dalis nelegaliai Klaipėdoje privačiam asmeniui dirbusiųjų buvo ukrainiečiai. Jie turėjo Estijos vizas, vadinasi, ten galėjo dirbti kažkokioje įmonėje. Ko gero, jie iš jos buvo atleisti, tad atvyko į Lietuvą ir nelegaliai įsidarbino. Turėdami Estijos vizą Lietuvoje jie, pavyzdžiui, galėjo poilsiauti, tačiau pagal mūsų šalies įstatymus neturintys Lietuvos darbo vizos darbininkai dirbti čia negali.
Ukrainiečiai galėjo būti iš Estijos įmonės komandiruoti dirbti į mūsų šalies įmonę, tačiau tarp tų įmonių turėjo būti oficialus susitarimas.
Pasak VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo V. Ročio, dalis nelegaliai dirbančių ukrainiečių nežino įstatymų ir tuo naudojasi juos samdantys darbdaviai. Jie gąsdina juos įstatymais, kurie neegzistuoja Lietuvoje. Pavyzdžiui, jeigu darbdavys pradeda nemokėti atlyginimų, kyla konfliktai, darbininkai nori išeiti iš darbo, jiems aiškinama, kad jeigu jie išeis iš darbo, per dvi dienas turės išvykti iš šalies. Grasina pranešti Migracijos tarnybai, ir jie bus iš karto deportuoti iš šalies. Tokių atvejų pasitaikė ne vienas ir ne du.
Pasak V. Ročio, Lietuvos įstatymai numato normalius terminus, kad žmogus atleidimo atveju galėtų įsidarbinti kitoje įmonėje, kad spėtų gauti Darbo biržos leidimą.
"Pas mus ateina išsigandę žmonės. Sako, vakar atleido iš darbo, o šiandien reikia išskristi iš šalies. Tas jų nežinojimas įstatymų Lietuvai prideda didelį minusą. Grįžę į savo šalį ukrainiečiai keiksnoja mūsų valstybę. Reiškinys tikrai nėra masinis, bet tas šaukštas deguto gadina visą situaciją. Nors nuskriaustieji ukrainiečiai, kuriems darbdavys sumokėjo gerokai mažesnę sumą nei žadėjo, išvažiavo, bet mes toliau su jais bendraujame. Šiuo metu susirašinėjame su keliomis jų grupėmis. Ne vieną įmonę reikės tikrinti po Naujųjų metų pagal iš ukrainiečių gautą informaciją", - sako V. Ročys.
Kita bėda, anot jo, - patys darbdaviai nežino įstatymų. Pavyzdžiui, kad reikia pranešti Darbo inspekcijai, jeigu nori darbininkus komandiruoti kitur. Pričiupti neretai tvirtina to nežinoję. "Darbdaviai į įstatymus nesigilina, o užsieniečių nori", - replikavo Klaipėdos skyriaus vedėjas.
Ukrainoje maži atlyginimai
"Manau, užsieniečių kvietimas dirbti yra susijęs su pigesnės darbo jėgos ieškojimu. Didžiajai daliai užsieniečių, atėjusių konsultuotis į mūsų skyrių, iš tikrųjų buvo mokami mažesni atlyginimai nei lietuviams", - aiškino V. Ročys.
Internete pilna skelbimų, kad ieškoma darbininkų iš trečiųjų šalių. Jų paieška užsiima vadinamieji tarpininkai. Jie vyksta į Vilnių, paima darbininkus ir atveža į Klaipėdą. Pasak Klaipėdos skyriaus vedėjo, yra ne vienas ir ne du tarpininkai, gaudantys ukrainiečius.
LEIDIMŲ nereikia iš kitų šalių įvežtiems trūkstamų profesijų atstovams, tarp jų ir laivų suvirintojams. Redakcijos archyvo nuotr.
Paklaustas, kodėl ukrainiečiai važiuoja pas mus dirbti, nes mūsų atlyginimai nėra dideli, V. Ročys atsakė: "Nė vienas jų nevažiuoja aklai. Susižino informaciją su kažkuo pabendravęs. Daug prie to prisideda vadinamieji tarpininkai, įkeliantys skelbimus į internetą. Matyt, kai žmogus pasiskambina ar tarpininkams, ar tiesiog į įmonę, jiems teikiama šiek tiek pagražinta informacija apie atlyginimų dydį. Kiek man tenka bendrauti su ukrainiečiais statybininkais, atlyginimai Ukrainoje visiškai maži. Nežinau, ar tai tiesa, bet jie man sakė, kad jų šalyje nekvalifikuotas statybininkas per mėnesį uždirba maždaug 80-120 eurų. Vežančiųjų krovinius atlyginimai šiek tiek didesni."
Taigi ukrainiečius į Lietuvą vilioja didžiulis skirtumas tarp atlyginimų. Beje, lygiai taip pat lietuviai išvažiuoja į kitas šalis irgi dėl didžiulio atlyginimų skirtumo. Jeigu Lietuvoje statybininkas uždirba 600-700 eurų, o jam Norvegijoje pasiūlo 1 500 eurų, žmogus išvažiuoja ten dirbti. Jokia paslaptis, kad didžioji dalis lietuvių išvyksta dėl mažų atlyginimų, nes jaunos šeimos iš jų negali išgyventi.
Padaugėjo nemokamų atostogų
Praėjusį penktadienį VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje posėdžiavo koordinacinė taryba dalyvaujant ir "Sodros", ir Darbo biržos, ir policijos, ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atstovams. Problema - pastaruoju metu transporto įmonėse labai padaugėjo nedraudiminių įvykių, ypač susijusių su užsieniečiais.
Pavyzdžiui, sunkvežimio vairuotojas išvažiuoja į reisą, grįžta, paskui savaitę ar dvi tris niekur nevažiuoja. Pastarasis laikas forminamas kaip nemokamos atostogos ir jam už tas dienas nemokami pinigai.
"Savo duomenų bazėje matome, kad nemokamų atostogų daugėja. Tos įmonės, kurios pernai ir užpernai jų turėjo mažiau, šiemet, atsiradus užsieniečiams, turi jų kur kas daugiau. Paprašėme "Sodros" duomenų ir tikrinsime tas įmones. Jeigu užsienietis atvažiavo pas mus užsidirbti ir jam duodamas mėnuo nemokamų atostogų, kažkas ne taip. Gal atlyginimai jiems mokami vokeliuose? Mums kyla daug klausimų. Jau numatėme tas sritis, į kurias kitais metais turėsime atkreipti kur kas didesnį dėmesį. Tačiau mums reikalinga kitų tarnybų pagalba, jų informacija, kad galėtume žymiai operatyviau atlikti patikrinimus. Ne mes vieni turime tai daryti, bet ir Mokesčių inspekcija, ir FNTT", - sakė V. Ročys.
Darbas be verslo liudijimo - nelegalus
Beje, nelegaliai dirba ne tik kai kurie ukrainiečiai, bet ir lietuviai. Mat žmones, dirbančius be verslo liudijimų, VDI taip pat laiko nelegaliai dirbančiais, nes jie neturi jokių dokumentų. Pasak V. Ročio, tokie atvejai dažniausiai fiksuojami statybose.
Vienas nelegalaus darbo variantas, kai žmogus dirba darbdavio, kuris apie tai nepraneša "Sodrai", įmonėje, kitas - žmonės, dirbantys be verslo liudijimų.
Nelegaliai dirbančių pasitaiko net dideliuose prekybos centruose. Inspektoriai randa be verslo liudijimų dirbančių ir kirpėjų, ir siuvėjų, ir manikiūrininkių, t. y. aptarnavimo sferoje triūsiančių žmonių. Būna ir tokių žmonių, kurie verslo liudijimą turi pirmadieniui, antradieniui, trečiadieniui, o šeštadieniui - ne, bet tądien dirba. Mat verslo liudijimą galima išsiimti net vienai dienai. Šiuo atveju svarbu yra data, t. y. ar dirbama tomis dienomis, už kurias susimokėta.
Panaši situacija yra ir turguose - kartais žmonės turi verslo liudijimus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs arba jis būna skirtas ne tai dienai.
VDI nėra baudžiamoji institucija. Tačiau, radusi daug pažeidimų, kurie kartojasi, t. y. įsitikinusi, kad yra sistemingas noras apgaudinėti, surašo administracinių nusižengimų protokolus, pažeidėjams skiriamos baudos.
"Žmonės nori sutaupyti, bet kai mes patikriname, tenka kur kas daugiau išleisti. Bauda už darbą be verslo liudijimo prasideda nuo 300 eurų ir gali siekti 850 eurų. Jeigu žmogus baudžiamas pirmą kartą, jis moka pusę tos sumos. O jeigu per metus pakliūna antrą kartą, bauda gali siekti net 1 500 eurų", - sakė V. Ročys.
"Šiemet labiausiai juntamas statybininkų trūkumas"
Regina ŠULIAKIENĖ, Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja
Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašas peržiūrimas kas pusę metų ir naikinamas reikalavimas turėti leidimą trūkstamų profesijų atstovams. Kiek įvežama į Lietuvą tolimųjų reisų vairuotojų, suvirintojų, metalinių laivų konstrukcijų surinkėjų, tikslaus skaičiaus mes nežinome, nes jiems nebereikia eiti per dvi institucijas, pakanka tik vienos Migracijos tarnybos. Dabar, kai nereikia mūsų leidimo, darbdaviui lengviau jų įsivežti. Anksčiau jiems įvežti iš kitų šalių, ypač tolimųjų reisų vairuotojams, mes išduodavome be galo daug leidimų. Be abejo, jų ir toliau įvežama daug.
Palyginti su praėjusiais metais, leidimų dirbti užsieniečiams mes išdavėme mažiau, nes atsirado tarptautinių krovinių vežėjai, kuriems leidimai nebereikalingi. Todėl negalime pasakyti, ar jų poreikis didėja. Tačiau galime pasakyti, kad šiemet labai juntamas statybininkų trūkumas, jų poreikis tikrai didėja.
Anksčiau įmonių, kurios prašydavo leidimų įdarbinti užsieniečius, skaičius buvo mažesnis, bet jos įveždavo labai daug užsieniečių, t. y. trūkstamų profesijų atstovų. Dabar užsieniečių įvežama mažiau, nes trūkstamų profesijų atstovams nebereikia leidimų. Tačiau įmonių, kurios nori įsivežti dirbti užsieniečių, skaičius padidėjo. Bet tarp jų yra ir tokių, kurios įsiveža tik po kelis žmones.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos užsieniečių įdarbinimo statistika (darbdavių prašymų skaičius įdarbinti užsieniečius)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą