Jau kelinti metai Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla kasmet išleidžia apie 25 vien tik dieninių studijų uosto vadybininkus. Tačiau Lietuva turi tik vieną uostą, tad kyla klausimas, ar randa darbo mokslus baigę jauni žmonės?
Praėjusį penktadienį įteikti diplomai 27 uosto ir laivybos valdymo dieninių
studijų absolventams. Tai jau devintoji grupė. Grupėje vidutiniškai mokosi po 25 studentus. Vadinasi, jau vien dieninių studijų absolventų yra gerokai per 200, o kur dar baigusieji neakivaizdines studijas. Šių studijų grupėje paprastai būna po 20 studentų.
1994 m. mokykloje atsirado uosto aptarnavimo ir laivų eksploatavimo specialybė. Studentai mokydavosi ir hidraulikos, ir apskaitos. Baigusieji šią studijų programą gaudavo jaunesniojo inžinieriaus laipsnį. Tačiau tai nebuvo nei inžinerinė, nei vadybinė specialybė. Naujoji studijų programa, pagal kurią rengiami uosto ir laivybos valdymo specialistai dabar, buvo parengta minėtos specialybės pagrindu ir pradėta taikyti 2000-aisiais.
Anksčiau į šias studijas mokykla priimdavo kas antrus metus po vieną grupę studentų, tačiau prieš dvejus metus jau pradėta priimti po vieną grupę kasmet. Pernai buvo priimtos 4 grupės pirmakursių - netgi po dvi grupes vadybininkų ir finansininkų. 2009-aisiais Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pagal priimtų studentų skaičių buvo kolegijų sektoriaus pirmūnė.
Tai mokyklos Uosto ekonomikos ir vadybos katedros vedėją Rimą Mickienę ir džiugina, ir kelia nerimą.
"Mums reikia būti budresniems siekiant kokybės. Jeigu kiekvienais metais priimsi po dvi grupes, studentų galimybės įstoti padidės, tačiau padvigubės ir mūsų atsakomybė, ir darbo krūvis. Visą tą laiką mes stengėmės rengti tik labai gerus specialistus", - sako ji.
Kol kas per visą tą laikotarpį būsimieji uostininkai vadybininkai gavo tik du "raudonus" diplomus, t. y. baigė su pagyrimu. Toks diplomas duodamas tam, kurio balų vidurkis yra ne mažesnis nei 9,5 ir nėra nė vieno septynetuko. Vienas toks diplomas įteiktas pernai, o šiemet jį gavo Tatjana Lysenko.
Katedros vedėjos manymu, taip yra todėl, kad šios studijos yra gana sunkios - ir vadybinės, ir technologinės. Pavyzdžiui, uosto vadybininkams dėstoma fizika, taikomoji chemija, matematika, inžinerinė grafika, krovos darbų mechanizavimas, krovos darbų technologija, logistika, uosto rinkos ekonominė analizė.
"Dabar labai aktualus dalykas yra tarpdisciplininės studijos. Mūsų studijų programa aktualizuoja ir technologinių, ir socialinių mokslų dalykus", - sako R. Mickienė.
Ar užteks darbo?
Pasak katedros vedėjos, kas kad vieną uostą teturime - jame dirba daugybė įvairių ir stambių, ir smulkių kompanijų. Uosto įmonių yra per 240, ir jose dirba buvę mokyklos studentai. Jie įsidarbina ir laivų agentavimo, ir ekspedijavimo, ir laivybos įmonėse, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje, ir Lietuvos saugios laivybos administracijoje, ir tokiose stambiose krovos kompanijose kaip AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovos kompanija "Bega", UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, AB Vakarų laivų gamykla, ir muitinės tarpininkais, ir t. t. Anot R. Mickienės, sunku netgi išvardinti visas kompanijas, kuriose dirba mokyklos absolventai.
Penktadienį diplomus gavusi grupė unikali tuo, kad dvi darbdavių kompanijos, t. y. jūrinio verslo tarpininkės, susipažinusios su studentų CV, atsirinko sau darbuotojus. Vienas vaikinas jau įdarbintas, o dar kelios merginos dalyvauja atrankoje.
Katedros vedėjos teigimu, praktikos metu studentai neretai įsidarbina, o jų studijos derinamos taip, kad jie galėtų ir dirbti, ir mokytis. Tokių absolventų devintoje grupėje yra net šeši.
Pagal vadybos standartą
Paklausta, ar ras darbo žmonės, kai tiek specialistų bus paruošta, katedros vedėja atsakė: "Mes neapsiribojame vien tik jūriniu sektoriumi. Mūsų studijų programa yra parengta pagal vadybininko standartą. Tik Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studijų programa yra išplėsta ir orientuota į jūrinį sektorių. Tai yra mūsų studentų pranašumas.
Tačiau jie lygiai taip pat sėkmingai gali dirbti ir visose kitose Lietuvos ūkio šakose. Mūsų studentai dirba ir logistikos, ir transporto kompanijose, ir užsienyje. Pavyzdžiui, mūsų buvę studentai dirba Airijoje kompanijoje "Maersk". Yra ir tokių studentų, kurie pas mus baigę studijas toliau pasirinko meno studijas. Vienas vaikinas toliau studijuoja choreografiją, o viena mergina - renginių režisūrą. Yra pasirinkusių magistrantūros studijas Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetuose."
Neakivaizdinių studijų pranašumai
R. Mickienės teigimu, neakivaizdinių studijų pranašumas tas, kad įmonių darbuotojai, dirbantys jūriniame sektoriuje, turi būti atestuojami pagal kokybės vadybos sistemos standartus. Pagal šiuos reikalavimus pageidautina, kad žmogus, dirbantis jūrinėje įmonėje, turėtų išsilavinimą, susijusį su jūrine sritimi.
"Dabar mūsų neakivaizdinių studijų studentų pagrindinė dalis yra agentai, ekspeditoriai, t. y. jūros verslo darbuotojai, dirbantys uoste. Tai yra jie jau turi darbo vietas. Yra ir technikų, ir baigusiųjų universitetus, programuotojų, netgi choreografų. Rengiau naują studijų programą, tad reikėjo atlikti stojančiųjų analizę.
Pasirodo, į mūsų mokyklą, norėdami įgyti vadybininko kvalifikaciją, stoja nemaža dalis jūrininkų, kurie jau turėdami jūrinio darbo stažą ruošiasi savo karjerą tęsti kranto įmonėse. Jų mokslo trukmė, žinoma, trumpesnė. Mat studijų programos yra integruotos ir daugelis dalykų sutampa", - pasakojo katedros vedėja.
Dominuoja merginos
Ne paslaptis, kad jūrinė sritis yra tradiciškai uždara ir vyriška. Tačiau, pasak R. Mickienės, tose srityse, kur reikalaujama kruopštaus darbo, palaikyti santykius su žmonėmis, daug kalbėti, bendrauti, tvarkyti dokumentus, pavyzdžiui, kad ir laivų ekspedijavimo, agentavimo, jūrininkų įdarbinimo, merginos labai sėkmingai integruojasi ir dirba.
Uosto ir laivybos valdymo dieninių studijų grupėse dominuoja merginos, tačiau vaikinai darbinėje veikloje paprastai jas, vedėjos manymu, nugali.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą