Iš minėtų daugiau nei 270 tūkst. litų 2012 m. gruodžio 4 d. Aukščiausiasis Teismas didžiausią sumą priteisė Seimo kanceliarijai - 227 842 litus (65 988 eurus), mat riaušių metu buvo apgadintas šalia Seimo rūmų esantis fontanas (žala - 13 tūkst. litų, arba 3765 eurai), sugadinti 9 tūkst. litų (2607 eurus) kainavę šviestuvai, pirmuosiuose Seimo rūmuose išdaužti 52 langai, jų pakeitimas kainavo apie 51 tūkst. litų (14 771 eurą), Antruosiuose rūmuose iškulta 40 langų. Pastaroji žala dar didesnė - 150 tūkst. litų (43 443 eurai), mat langai buvo nauji - Antrieji rūmai buvo rekonstruoti prieš pusantrų metų iki riaušių. Kainavo ir valymo darbai.
Seimo vicekancleris Antanas Dimaitis vakar „Vakaro žinias“ informavo, kad Seimo kanceliarija iki šiol neatgavo visų pinigų, tiesa, tik labai mažos jų dalies.
„Neatgavome tik labai mažos dalies - gal kelių šimtų eurų. Neseniai į kanceliarijos sąskaitą buvo pervesta kiek pinigų ir dabar apie 700 eurų yra susikaupę“, - sakė A.Dimaitis.
Anot vicekanclerio, po riaušių Seimo kanceliarija savo lėšomis nusamdė įmonę, kad ši mažiau nei per dvi savaites sudėtų langus, mat be jų žiemą darbas parlamento rūmuose būtų sunkiai įsivaizduojamas.
„O po to palaipsniui kas kurį laikotarpį sąskaitą papildydavo pinigai už padarytą žalą, dažniausiai juos pervesdavo išieškojimą vykdantys antstoliai“, - teigė A.Dimaitis.
Dar 16 827 litus (4873 eurus) priteista riaušes malšinti padėjusiai Viešojo saugumo tarnybai: už apgadintas transporto priemones, apgadintas specialiąsias priemones (tarp jų - skydus ir neperšaunamas liemenes, kurių tarnybai šiuo metu itin trūksta). Jai visa žala jau padengta. Beje, jau praėjus vos mėnesiui po teismo sprendimo tarnybai buvo pervesti beveik visi pinigai, tetrūko 200 litų (58 eurų), mat dalis žmonių mokėjo nelaukdami teismų maratono pabaigos. Vilniaus apskrities VPK irgi jau atgavo visus 3598 litus už panašią žalą, kokią patyrė Viešojo saugumo tarnyba. Dar apie 20 tūkst. litų priteista privačioms bendrovėms, kurių turtas irgi nukentėjo nuo riaušininkų. Žala joms taip pat atlyginta.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas ne teisininkams turėtų atrodyti keistas: nuspręsta, kad beveik 300 tūkst. litų žalą kaltaisiais pripažinti asmenys turėtų atlyginti solidariai. Ką tai reiškia? Tai išaiškino vieno iš kaltinamųjų riaušių prie Seimo byloje advokatas Mindaugas Paukštė.
„Tai reiškia, kad suma visiems skirta bendrai ir nesvarbu, iš ko ji bus išieškota. Svarbiausia, kad žalą patyrusieji gautų kompensaciją už jos padarymą. Galima visą tą sumą išieškoti ir iš vieno, o ne iš visų 29 kaltinamųjų. Kad būtų lengviau suprasti, pateiksiu tokį pavyzdį. Pavyzdžiui, 10-iai kaltinamųjų priteisiama atlyginti 100 tūkst. litų žalą. Ji gali būti išieškota iš vieno žmogaus. O paskui tas žmogus teikia ieškinius, kad devynis dešimtadalius sumokėtos sumos teismas jam išieškotų iš kitų kaltinamųjų. Tai nėra keista. Iš principo visose baudžiamosiose bylose priteisiama, kad žala būtų padengiama solidariai: kas nors sumokėkite, o paskui muškitės tarpusavyje“, - paaiškino M.Paukštė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą