Už nelegalų informacijos siuntimąsi internetu - 289-579 eurų bauda

Atsako teisingumo ministras Juozas Bernatonis

Daug Lietuvos Respublikos piliečių, užsinorėję pažiūrėti filmą, įdiegti programą ar pasiklausyti naujos mėgstamo atlikėjo dainos, tiesiog nueina į internete esančius failų dalinimosi puslapius ir parsisiunčia filmą, dainą ar programą. Dažnai jie net nesusimąsto, kad už tai jiems gresia teisinė atsakomybė ir tūkstantinės baudos, net jeigu jie failus parsisiunčia ir nekomerciniais tikslais.

Visi asmenys, besisiunčiantys informaciją į savo kompiuterius, turėtų būti atidūs ir tikrinti, ar siųsdamiesi nepažeidžia autorinių teisių. Antraip jiems gresia rimta teisinė atsakomybė. Įmonės taip pat privalo užtikrinti darbuotojams galimybes naudoti legalias programas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neteisėtą literatūros, mokslo, meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto ar jo dalies atgaminimą, viešą paskelbimą ar kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, gabenimą ar laikymą komerciniais tikslais traktuoja kaip įstatymų pažeidimą.

Už tai šį kodekso straipsnį pažeidusiam asmeniui gresia nuo 289  iki 579 eurų bauda su neteisėtų kopijų konfiskavimu. Jei asmuo jau baustas už šį pažeidimą, jam gresia nuo 579 iki 868 eurų bauda.

Jei asmuo neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) komercijos tikslais ir neteisėtų kopijų vertė viršija 100 MGL (3 800 Eur) dydžio sumą, tuomet jam jau gresia nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė.

Toks asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Jei kopijų vertė viršija 250 MGL (9 500 Eur) sumą, jis gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad baudžiamoji atsakomybė gali grėsti ir juridiniams asmenims. Tai reiškia, kad jei įmonė savo kompiuteriuose įdiegs nelegalią programinę įrangą arba nurodys darbuotojams tai padaryti, už tai atsakyti turės būtent įmonė, o ne darbuotojas, kuris naudojasi įmonės kompiuteriu.

Jei darbdavys liepia darbuotojui pažeisti įstatymą, neteisėtai parsisiunčiant ar įdiegiant įrangą, darbuotojas turi teisę nevykdyti tokio nurodymo. O kas gresia, jei nelegalią programinę įrangą, nesusijusią su darbu, darbuotojas parsisiuntė į darbinį kompiuterį be įmonės vadovų žinios? Tokiu atveju atsakingas bus darbuotojas. Jei už tokios nelegalios programinės įrangos turėjimą bus nubausta įmonė, ji gali taikyti savo darbuotojams tiek drausminę, tiek materialinę atsakomybę, reikalaudama atlyginti žalą.

Be to, už nelegaliai parsisiųstus failus greta baudžiamosios ar administracinės atsakomybės gresia ir civilinė atsakomybė: autoriai, kurių teisės pažeistos, gali kreiptis į teismą dėl savo patirtų nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju pažeidėjai, greta skirtos baudos už patį nelegalų kūrinio atgaminimą, dar ir turės atlyginti žalą autoriams. Ji gali būti apskaičiuojama pagal neteisėtų kopijų rinkos kainą.

Visa tai įvertinus, akivaizdu – šiais laikais, kuomet gausu legalių būdų klausytis muzikos, žiūrėti filmus ar nemokamų alternatyvų įprastinėms programoms, rizikuoti ir pažeisti autorines kūrėjų teises išties neverta.