750 metrų gylyje rasta aukso: Japonija svarsto apie povandeninės kasyklos galimybę

Ramiajame vandenyne, prie pietrytinės Japonijos pakrantės esančiame užtvindytame vulkaniniame krateryje, mokslininkai aptiko „juoduosius rūkalus“ (hidrotermines angas) ir mineralų sankaupas, kuriose formuojasi dideli aukso kiekiai.

Šios povandeninės versmės ne tik išskiria mikroskopinius aukso grūdelius, bet ir sukuria vadinamąjį „nematomą auksą“ – daleles, kurių negalima pamatyti plika akimi ar įprastu mikroskopu.

Auksas slypi jūros dugno uolienose, o jo koncentracija šioje vietoje kol kas yra didžiausia pasaulyje.

Auksas slypi „kvailių aukse“

Tyrėjai iš Japonijos universitetų – Šidzuokos, Vasedos ir Tokijo – išanalizavo uolienų mėginius iš Higaši-Aogašimos hidroterminio lauko, esančio maždaug 350 kilometrų į pietus nuo Tokijo.

Naudodami itin jautrų analizės metodą – antrinę jonų masių spektrometriją (SIMS) – mokslininkai aptiko ypač didelės koncentracijos aukso telkinius.

Didžioji dalis šio aukso paslėpta pirituose – sulfido minerale, kuris dėl savo blizgesio dažnai vadinamas „kvailių auksu“.

Tačiau paaiškėjo, kad šiame minerale iš tiesų gali slėptis tikras auksas – nanodalelių pavidalu arba pavienių atomų pavidalu, įterptų į mineralo struktūrą.

Tyrimo autoriai teigia, kad Higaši-Aogašimos krateryje esantis piritas šiuo metu pasižymi didžiausia pasaulyje nustatyta aukso koncentracija.

Povandeninės kasybos iššūkiai

Ši vieta Japonijai ypač įdomi ne tik dėl didelio aukso kiekio, bet ir dėl to, kad ji yra gana sekli, palyginti su kitais panašiais aukso turinčiais hidroterminiais šaltiniais.

Vis dėlto pasaulyje kol kas nėra veikiančios komercinės aukso kasyklos vandenyno dugne. Mokslininkai vis dar ieško būdų, kaip pigiai ir efektyviai išgauti „nematomą auksą“ iš jūros dugno uolienų.

Be to, aktyvios hidroterminės angos yra unikalios ekosistemos, kuriose gyvena įvairūs organizmai – vėžiagyviai, vamzdeliniai kirminai, kempinės, koralai, žuvys ir aštuonkojai.

Kasyba ar gamtos apsauga?

Kai kurios šalys ragina riboti giliavandenę kasybą, kol nebus aiškiai įvertintas jos poveikis aplinkai. Japonija, priešingai, tęsia povandeninės kasybos tyrimus.

Mokslininkai pabrėžia, kad dabar žmonijai teks spręsti sudėtingą klausimą: kas vertingiau – vandenyno gelmių turtai ar unikali jūrų gyvybė?

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Scientific Reports“.