Už nuostolius - kosminės algos

Gelbėtis ir nesistengė

Lietuvoje įprasta švaistyti mokesčių mokėtojų pinigus vien dėl to, kad gražiai atrodytume prieš investuotojus, sukeltume pavydą kaimynams ar būtume aprašyti blizgiame užsienio žurnale. Todėl viltis pramušti valstybinį finansavimą keistu būdu įsteigtam lietuviškam (vilnietiškam) oro vežėjui puoselėjo ir „Air Lituanica“ idėjos architektai. Juk leidusi sužlugti jau trečiam nacionaliniam skraidintojui Lietuva, kaip praėjusią savaitę viešai prasitarė susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, gali pelnyti nepatikimos valstybės įvaizdį.

Vakar viceministras jau kalbėjo kitaip, esą valstybei svarbu būti pasiekiamai, o nacionalinis vežėjas esantis tik viena iš priemonių tai padaryti.

Ko gera, pati brangiausia ir ne būtiniausia. Mat skaičiuojama, kad už kiekvieno „Air Lituanica“ skraidinto keleivio bilietą Vilniaus savivaldybei teko primokėti po 100 eurų. O A.Šliupas patvirtino, kad buvo planas gelbėti „Air Lituanica“ ir visų šalies mokesčių mokėtojų pinigais. Esą pernai birželio 2 d. Transporto ir tranzito komisijos posėdyje buvo „labai aiškus pasiūlymas Vilniaus savivaldybei parengti bendrovės 5 metų veiklos ir investicijų planą ir teikti medžiagą Vyriausybės strateginiam komitetui.

„Jie kreipėsi į „Lufthansa consulting“, bet jokio plano aš nemačiau, tik detales. Oficialiai nei ministerijoms, nei Vyriausybei jokia medžiaga nebuvo pateikta. Buvo tik kalbos, bet namų darbai, siekiant sprendimo iš Vyriausybės, nebuvo padaryti“, - sakė A.Šliupas, nesutinkantis su mero Remigijaus Šimašiaus teiginiu, kad Vyriausybė atsisakė paremti šią aviakompaniją.

Gavo kosminę algą

Paklaustas, ar jam žinoma, kad vien tik nuostolius savivaldybei generavusios bendrovės vadovybei buvo mokami kosminiai atlyginimai, A.Šliupas teigė nematąs priežastinio ryšio tarp atlyginimų dydžio ir veiklos sustabdymo.

„Negaliu komentuoti, kokios ten algos, tai yra įmonės vidaus klausimas“, - išsisukinėjo viceministras. Jo nuomone, nors „Air Lituanica“ veiklą finansavo sostinės mokesčių mokėtojai, įmonės atlyginimai neprivalo būti „viešai eskaluojami“.

Nors jau trečius metus tratina vilniečių pinigus, skrydžių bendrovės darbuotojų ir vadovybės atlyginimai ilgą laiką buvo paslaptis net Vilniaus savivaldybės tarybos nariams. Diskusijose minėta 30 tūkst. litų suma, kurią per mėnesį esą gauna „Air Lituanica“ vadovas Erikas Zubrus, tuomečiam merui A.Zuokui neatrodė kosminė - esą už mažiau niekas nedirbs. Kol bendrovė nebuvo pradėjusi skraidinti keleivių, vadovo alga per mėnesį siekė 8,5 tūkst. litų.

Tačiau, susipažinę su Registrų centrui „Air Lituanica“ pateikta 2013 m. finansine ataskaita, sostinės tarybos nariai aiktelėjo: bendrovės vadovui priskaičiuotas atlyginimas su priedais, neatskaičius mokesčių, siekė 487,3 tūkst. litų - maždaug po 40,6 tūkst. litų per mėnesį. Padalijus iš 20 darbo dienų, tampa aišku, kad oro linijų bendrovės darbo diena įvertinta daugiau kaip 2 tūkst. litų. Kas ketvirtas šalies dirbantysis, kuriantis pridėtinę vertę savo darbdaviui, apie tokią algą tik pasvajoti gali. O „Air Lituanica“ apie 30 tūkst. eurų kasdien paleidžia į orą.

Darbo užmokesčiui iš viso skirta 2,45 mln. litų (dirbo 55 darbuotojai), o visos oro vežėjo veiklos sąnaudos sudarė 4,593 mln. litų.

Pernai vasarą E.Zubrų bendrovės vadovo kėdėje pakeitė didžiąją dalį „Air Lituanica“ valdančios UAB „Air Vilnius Club“ direktorius Gytis Gumuliauskas, o E.Zubrus buvo paskirtas vadovybės konsultantu.

Dangstosi rinkos sąlygomis

Ar vis giliau klimpdama į nuostolius „Air Lituanica“ ir toliau moka solidžius atlyginimus? „Vakaro žinios“ pasiteiravo, ką veikia 52 darbuotojai, sustabdžius įmonės veiklą, kokie atlyginimai mokami bendrovės direktoriui, departamentų vadovams, konsultantams, į orą nekylantiems orlaivių palydovams ir pilotams.

„Air Lituanica“ darbuotojų darbo užmokestis atitinka rinkos sąlygas, darbuotojų atlyginimai nebuvo nei labai maži, nei didesni nei rinkoje“, - pašykštėjo informacijos „Air Lituanica“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė.

Anot jos, kol kas visi darbuotojai turi ir dar turės daug „techninio“ darbo administruojant veiklos sustabdymą, tad nėra pagrindo jiems neiti į darbą arba skubiai juos atleisti. Koks bus priimtas sprendimas vėliau, kai tikrai dalis darbuotojų nebeturės pareigų įmonėje, gali paaiškėti po 1-2 savaičių.

Vidas URBONAVIČIUS, Vilniaus savivaldybės tarybos narys:

Visame pasaulyje žinau tik vieną miestą, kuris turėjo savo oro linijas, ir jos, žinoma, bankrutavo, - Maskva. Mes buvome antrieji.

Aiškios oro linijų valdymo schemos aš niekada ir nemačiau. Savivaldybės akcijos buvo UAB „Air Vilnius Club“, privatūs akcininkai įkūrę UAB „Air Lituanica Club“, dar mažą dalį akcijų turėjo Lietuvos pašto antrinė bendrovė „Baltic Post“. O dotacijos skrydžių bendrovei buvo skiriamos per UAB „Start Vilnius“, daugiausia užsi-

imančią nekilnojamuoju turtu. Šios idėjos architektas A.Zuokas, nenorėdamas, kad nei miesto tarybos opozicija, nei Valstybės kontrolė neturėtų priėjimo prie „Air Lituanica“, pasinaudojo savivaldybės įsteigtu tarpininku. Buvo žaidžiami žaidimai ir su Civilinės aviacijos administracija, kad ši neatimtų licencijos: kiekvieną kartą, kai tik bendrovei grėsdavo griežtesnė sankcija, būdavo skiriama eilinė porcija dotacijų, ir vėl viskas atrodydavo gražu.

Mes žinome realią tiesą, kad vežėjas pinigus gavo iš miestiečių kišenės, ir atlyginimus jie pasidarė kaip aviacijos rinkoje, bet veikė kaip privatus „uabas“ ir slėpėsi už komercinės paslapties. Dabar ji nusinešė ir krūvą savivaldybės įmonių, kurios buvo priverstos skolinti „Air Lituanica“, pinigų. Kas tuos nuostolius padengs? Greičiausiai jie bus nurašyti - tuos pinigus iš miestiečių kišenės jau iššvaistė ir jie nebegrįš, nes nėra iš ko grįžti.

Tiesa, dar vyksta ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, neteisėtų paskolų. Bet tą tyrimą reikėjo pradėti gerokai anksčiau (pradėtas 2014 m. lapkričio mėn. - red. past.), nes ši neskaidri veikla vyksta jau trečius metus. Kiek bandėme belstis į teisėsaugos institucijas, niekas nematė problemos, kad miesto pinigai švaistomi funkcijai, kuri priskirta vykdyti Vyriausybei.

Jei baudžiamoji justicija būtų įsijungusi anksčiau, galbūt nuostoliai būtų mažesni - dabar spėjama, kad „Air Lituanica“ paskandino tarp 20 ir 30 mln. eurų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“