Per metus beveik penktadaliu sumažėjo gyventojų, blogai vertinančių šalies ekonominę padėtį, sugrįžta optimizmas ir dėl savo šeimos finansų, rodo "Baltijos tyrimų" apklausos rezultatai. Tokį gyventojų vertinimą nulemia realūs pokyčiai tiek pačių namų ūkių finansinėje situacijoje, tiek bendrai gerėjanti Lietuvos ekonomika, teigia "Swedbank" Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
"Baltijos tyrimų" apklausos duomenimis, palyginti su gyventojų atsakymais prieš metus, blogai vertinančių šalies ekonominę padėtį sumažėjo 19 procentinių punktų, o teigiančių, kad jų šeimos finansinė padėtis blogėja, sumažėjo 11 procentinių punktų. 2012 metų rugsėjį 43 proc. apklaustųjų ekonominę padėtį apibūdino kaip blogėjančią, o keturi iš dešimties apklaustų gyventojų buvo nepatenkinti savo šeimos finansine padėtimi.
"Swedbank" finansų ekspertės vertinimu, augantis bendrasis vidaus produktas, teigiamos kitų metų prognozės nulemia bendrai geresnį šalies ekonomikos vertinimą.
"Nuo metų pradžios ūgtelėjo minimalus darbo užmokestis, realaus darbo užmokesčio augimas, kitąmet įsigaliosiantys neapmokestinamo pajamų dydžio pokyčiai, žema palūkanų norma, teigiamos tendencijos darbo rinkoje (Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2013 m. rugsėjį darbdaviai buvo užregistravę daugiau nei 30 tūkst. laisvų darbo vietų), registruotas nedarbo lygis pirmą kartą po sunkmečio nukrito žemiau 10 proc. ribos gerina gyventojų vertinimą apie jų asmeninę finansinę padėtį", - dėstė O. Bložienė.
"Swedbank" atstovės vertinimu, tai kartu sudaro prielaidas didesniam namų ūkių vartojimui 2014-aisiais, kuris įgavo pagreitį šių metų vasarą. Bet asmeninių finansų ekspertė perspėja gyventojus ne tik džiaugtis galimybe vartoti, bet ir atsidėti pinigų "juodai dienai".
Viena iš pagrindinių užduočių namų ūkiams yra išnaudoti gerėjančią finansinę situaciją ne tik daugiau vartojant, bet ir didinant savo santaupų rezervus. Ir nepamiršti, jog taupymas nėra tik recesijos laikotarpio atributas, veikiau priešingai - vienas svarbiausių jo tikslų yra pasiruošimas ekonomikos nuosmukio laikotarpiams", - teigė O. Bložienė.
Nepaisant gerėjančių nuotaikų tendencijų, žvelgiant į bendrą situaciją, matyti, kad pesimistų dalis išlieka didesnė nei optimistų. 2013 metų rugsėjį kas dešimtas (11 proc.) suaugęs Lietuvos gyventojas savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią, trys iš dešimties (29 proc.) nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, o šeši iš dešimties (58 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis per paskutinius 2 mėnesius nepasikeitė.
Į klausimą apie Lietuvos ekonominę padėtį šeštadalis (17 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad per paskutinius 2 mėnesius ekonominė padėtis Lietuvoje pagerėjo, daugiau nei pusė (55 proc.) atsakė, kad ji nepasikeitė ir ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų nurodė, kad ekonominė šalies padėtis per paskutinius kelis mėnesius pablogėjo.
Ekspertės teigimu, tokie vertinimai yra būdingi lietuviams. "Jeigu žiūrėtume į istorinius gyventojų lūkesčių duomenis, drąsiai galime teigti, jog Lietuvos gyventojų nuotaikos net ir ekonomikos piko metu išlieka labai rezervuotai optimistiškos, todėl drąsiai galime teigti, jog lietuviai pesimistai", - sakė O. Bložienė.
Šalies ir savo šeimos finansine padėtimi labiausiai nepatenkinti tie, kurie gyvena kaime, gaunantieji mažiausias pajamas - iki 1500 litų per mėnesį.
Tai, kad daugiau neigiami atsakymai vyrauja tarp vyresnio amžiaus žmonių kaimiškose vietovėse, yra pakankamai natūralu tiek dėl galimybių susirasti darbą ir bendrai dėl lėtesnio ekonomikos atsigavimo provincijoje", - sakė O. Bložienė.
Apklausa vyko rugsėjo 20-30 dienomis. Apklausti 1011 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų ir vyresni 100 Lietuvos vietovių. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą