Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje : pagrindiniai faktai ir vertinimai

BNS pateikia svarbiausius šio sprendimo vertinimus, taip pat pagrindinius su užsienio piliečių įdarbinimu susijusius faktus

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad lengvesnė užsienio specialistų įdarbinimo tvarka leis pritraukti daugiau specialistų iš Ukrainos. Anot jo,  Vyriausybė sukūrė pakankamus saugiklius, kad nenukentėtų vietos žmonių atlyginimų augimas.

„Įstatyme yra sudėti saugikliai, kad būtų mokamas atitinkamas atlyginimas - ne mažesnis kaip pusantro vidutinio darbo užmokesčio (...) Žiūrint į statistiką pastarųjų metų, tai tų profesijų, apie kurias kalbame, daugiausiai žmonių atvažiuoja iš Ukrainos. Aš manau, kad mes matome tą patį procesą kaimyninėje Lenkijoje. Ten situacija dar liberalesnė. Mūsų žiniomis, ten yra keliasdešimt tūkstančių ukrainiečių, kurie sėkmingai integruojasi į darbo rinką, kuria pridėtinę vertę ir leidžia vystytis verslui“, - ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius prognozuoja, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų. Darbuotojų poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonėje.

„Lengvesnės įsidarbinimo procedūros – viena iš priemonių, kaip valstybei padėti kompensuoti aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą ir taip išvengti darbo našumo stagnacijos. Žinome, turime peržiūrėti ir savo švietimo sistemą, kad reikiamus specialistus galime išsiugdyti patys “, – teigė M.Sinkevičius.

Ūkio ministerija prognozuoja, kad per metus į Lietuvą gali atvykti apie 200-300 Vyriausybės patvirtintame profesijų sąraše esančių aukštos kvalifikacijos specialistų arba turinčių penkerių metų darbo patirtį, bet be aukštojo mokslo diplomo.

Užsienietis negalės uždirbti mažiau negu tą patį darbą dirbantis Lietuvos pilietis, o jeigu pastarieji įmonėje nedirba, užsieniečių alga negalės būti mažesnė negu vidutinis mėnesio darbo užmokestis tame sektoriuje.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tvirtina, kad pirmiausia reika susigrąžinti emigrantus, pertvarkyti švietimo sistemą, kad būtų rengiami reikalingi specialistai.

„Mes visų pirma turime pritraukti į užsienį išvykusius lietuvius. Mes turime agituoti žmones, kad jie grįžtų į Lietuvą, o tik vėliau žiūrėti į trečiąsias šalis. (...) Jeigu aukštosios mokyklos nesugeba paruošti specialistai, tai juos belieka atsivežti iš užsienio, todėl būtina gerinti švietimą“, - BNS sakė V.Sutkus.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbanti Aušra Maldeikienė teigia, kad pigesnė darbo jėga iš trečiųjų šalių tampa dirbtiniu darbo užmokesčio stabdymo barjeru ir didina spaudimą viešajam sektoriui - švietimui, sveikatos priežiūrai.

„Darbdavių lobistams, pigios darbo jėgos verslininkų naudai atveriamos visos durys, kita visuomenės dalis lieka už užtrenktų durų“, - rašė A.Maldeikienė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas taip pat įžvelgia algų dempingo pavojų.

„Užsienio specialistų įdarbinimas visada yra susietas su tam tikromis problemomis. Pasinaudojant kitų šalių specialistais yra daromas darbo užmokesčio dempingas, jeigu atvyksta daug užsienio specialistų ir jie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, o atlyginimas vietos gyventojams nedidėja. Tai yra įmanoma“, - BNS sakė A.Černiauskas.

„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė sako, jog nuogąstavimai, kad lengvesnis užsieniečių įdarbinimas turės neigiamos įtakos algoms, gali nepasitvirtinti.

„Aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra paklausūs daugelyje šalių, taigi Lietuva tokių darbuotojų gali ir tiesiog nesugebėti prisivilioti, kad ir lietuviškais atlyginimais jau nekalbant apie mažesnius. Taip pat turime galvoti ir apie tai, ar geriau turėti labai spartų, bet netvarų atlyginimų augimą, kaip tai buvo iki krizės, ar kiek lėtesnį, bet tvaresnį augimą“, - BNS tvirtino V.Šečkutė.

Lietuvos darbo birža pernai išdavė 12,6 tūkst. leidimų dirbti užsieniečiams (83 proc. daugiau nei 2015 metais), iš jų 11,38 tūkst. - dirbti pagal darbo sutartis. 2016 metais leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams iš 44 šalių, didžioji jų dalis - 54 proc. - Ukrainos piliečiams. Baltarusijos piliečiams teko 35 proc., Moldovos bei Rusijos - po 3 proc. visų leidimų.

Pernai po 1 žmogų dirbti Lietuvoje atvyko iš Albanijos, Australijos, Egipto, Indonezijos, Kolumbijos, Korėjos.

2016 metais daugiausiai leidimų užsieniečiams dirbti suteikta paslaugų sektoriuje – 83 proc., statybos – 13 proc., pramonės – 4 proc. Daugiausiai leidimų išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc., betonuotojams, mūrininkams, apdailininkams, tinkuotojams, pastatų dažytojams - 9 proc., restorano virėjams - 2 proc., metalinių laivų korpusų surinkėjams bei suvirintojams – 1 procentas.

Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas vieneriems metams, jį privalu gauti iki atvykimo į Lietuvą.

Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 44,5 tūkst. užsieniečių - 8 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Šiemet įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, pradėjo galioti lankstesnės migracijos taisyklės naujas technologijų ar šalies ūkio plėtrai reikšmingas įmones steigiantiems užsieniečiams. „Verslios Lietuvos“ sprendimu jiems gali būti suteikiamos startuolių vizos - leidimas vienerius metus gyventi Lietuvoje, su galimybe jį pratęsti dar vieneriems metams. Vėliau užsienietis galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kaip įmonės vadovas ar akcininkas.

Gavusieji tokius leidimus, per 30 dienų privalo įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, kitu atveju leidimas bus panaikintas. Be to, dvejus metus tokiam užsieniečiui nebus taikomi papildomi reikalavimai dėl darbuotojų skaičiaus, minimalaus įstatinio kapitalo

Lengviau įsidarbinti gali ir Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai - jiems leista dirbti ne daugiau kaip 20 val. per savaitę nuo studijų pradžios, o ne antrųjų studijų metų kaip buvo nustatyta anksčiau.

Nuo šių metų pradžios užsienietis atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu Lietuvoje yra baigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą ir ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.

Iš ES šalių atvykstantys darbuotojai naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, jiems Darbo biržos leidimo dirbti nereikia.

Paskutinė Eurobarometro apklausa parodė, kad imigraciją iš trečiųjų - ne Europos Sąjungos - teigiamai vertina 26 proc. lietuvių, neigiamai - 71 procentas.

Darbo biržos duomenimis, vasario 1 dieną Lietuvoje buvo 155 tūkst. darbo ieškančių žmonių - tai sudarė 8,7 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Sausio pradžioje bedarbiais Lietuvoje buvo registruoti 104 kitų ES šalių piliečiai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.