Užsiimti verslu norintys bedarbiai gali tikėtis didesnės valdžios paramos

Nedarbas

Valdžia ieško naujų būdų, kaip paskatinti bedarbius užsiimti savo verslu ir kartu spręsti nedarbo problemą.

Bedarbių aktyvumą skatins šiuo metu rengiamas naujas Užimtumo rėmimo įstatymas. Su šiuo įstatymu turėtų keistis Darbo biržos teikiamų beprocentinių paskolų verslui organizuoti sistema, nes pripažįstama, kad dabar egzistuojanti nėra efektyvi. Bedarbiams atsiras ir kitų naujų galimybių.

Savas verslas - išsipildžiusi svajonė

Danutė Cirtautienė dar visai neseniai buvo viena iš tūkstančių Lietuvos bedarbių. Tačiau beveik prieš trejus metus pradėjusi savo verslą, moteris sako vėl pajutusi gyvenimo džiaugsmą.

Kirpėjos profesiją turinti D. Cirtautienė įgyvendino savo svajonę - Priekulės miestelyje ji atidarė nedidelę kirpyklą. Moteris džiaugiasi, kad verslas jai sekasi. Gyventojai pamėgo čia kirptis, daug jų tapo nuolatiniais kirpyklos klientais.

D. Cirtautienė savo kirpykloje jau dirba ne viena - čia darbo gavo ir dar viena kirpėja.

"Man labai pasisekė. Net neįsivaizduojate, kokia jaučiuosi laiminga, įgyvendinusi šį savo tikslą. Juk pradėjau nuo nulio", - sako D. Cirtautienė.

Dalį pinigų kirpyklai atidaryti D. Cirtautienė pasiskolino iš draugų, tačiau jų nepakako, todėl moteris nusprendė pasinaudoti Klaipėdos darbo biržos teikiama beprocentine paskola. Birža D. Cirtautienei paskolino 3 200 litų - būtent tiek, sako moteris, jai ir betrūkę, kad kirpykla galėtų pradėti dirbti.

Tačiau pašnekovė neslepia, kad bandydama gauti tuos keletą tūkstančių litų ji turėjo įveikti begalę biurokratinių kliūčių.

"Aš su Darbo birža tiek privargau... Priėjau net iki Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kol galų gale gavau paskolą. Esu tikra, kad jei ne mano atkaklumas, pinigų tikrai nebūčiau gavusi", - nemalonias akimirkas prisimena D. Cirtautienė.

Pašnekovė prisimena, kad iš pradžių Darbo biržoje jai teigta, kad paskolai gauti pakanka turėti patentą. Tačiau vėliau, pasakojo D. Cirtautienė, birža ėmė spausti įkurti individualią įmonę.

"Turėjau dėl paskolos stipriai pakovoti", - mūsų dienraščiui pasakojo moteris, įmonės taip ir neįkūrusi, tačiau paskolą vis dėlto gavusi.

D. Cirtautienė pripažįsta, kad bedarbių verslo pradžiai skiriamos paskolos yra lašas jūroje - jei ji nebūtų pasiskolinusi daugiau, su šiais pinigais niekaip nebūtų išsivertusi.

Skolintis nenori

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar 1994-aisiais yra patvirtinusi paskolos bedarbiams savo verslui organizuoti suteikimo tvarką.

Pagal ją bedarbiams, užsiregistravusiems gyvenamosios vietos darbo biržoje ir turintiems teisę į bedarbio pašalpą (2004 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Klaipėdoje teisę į bedarbio pašalpą turėjo 780 asmenų), gali būti suteikiama beprocentė paskola iki 4 tūkst. litų savo verslui organizuoti.

Tokiu būdu siekiama skatinti bedarbių aktyvumą, organizuojant ir plėtojant smulkųjį savo verslą.

Tačiau peršasi išvada, kad šia tvarka valdžia tik deklaruoja gražius norus padėti bedarbiams įgyvendinti savo verslo sumanymus. Šios paskolos - visai nepopuliarios.

Klaipėdos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais paskola nesuteikta nė vienam bedarbiui - norinčiųjų nebuvo. Kiek geresnė situacija buvo ankstesniais metais - Darbo biržos duomenimis, 2003-iaisiais paskolą gavo vienas bedarbis.

Darbo biržos paskolos nepopuliarios ne tik uostamiestyje, bet ir kituose šalies miestuose.

Juokingos sumos

Mūsų dienraštis surengė nedidelę apklausą: trumpai papasakojome keliems bedarbiams apie šias paskolas ir paklausėme, ar juos sudomintų tokia galimybė. Darbo neturintys klaipėdiečiai reagavo skeptiškai. Daugelis jų teigė, kad skolinamos sumos yra juokingai mažos. Taip pat bedarbiai tvirtino, kad dėl tokių menkų pinigų tikrai nesiryžtų įkeisti savo turto.

Pagal paskolos suteikimo tvarką, bedarbis turi arba įkeisti turtą, arba jam būtina turėti laiduotoją, gaunantį pastovias pajamas, kuris garantuotų paskolos grąžinimą. Paskolos laiduotoju gali būti asmuo, turintis nekilnojamojo turto ir nesantis paskolos gavėjo sutuoktiniu ar šeimos nariu.

Tačiau kalbinti bedarbiai teigiamai įvertino paskolos grąžinimo sąlygas - pinigus reikia pradėti grąžinti ne vėliau kaip antraisiais metais po jų gavimo. Pati paskola suteikiama be palūkanų, ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui.

Beje, Lietuvos darbo birža savo tinklapyje internete skelbia, kad bedarbiai gali pasiskolinti ir daugiau pinigų - tokią galimybę esą suteikia su bendrove "Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.

Bendrovė teikia garantijas komerciniams bankams už investicines ir apyvartines paskolas smulkaus verslo subjektams. Šios garantijos prilygintos valstybės garantijoms. Verslininkams, kurie pasinaudojo INVEGA garantijomis, kompensuojama iki 50 proc. bankams sumokėtų palūkanų.

Tačiau bendrovės Verslo plėtros skyriaus vadovas Audrius Zabotka sako, kad dėl garantijų bedarbiai kol kas nesikreipė.

A. Zabotka taip pat pripažįsta, kad 4 tūkst. litų yra per maža suma verslo pradžiai. Kita vertus, anot jo, daug priklauso nuo žmogaus ambicijų bei pasirinktos verslo rūšies.

Biurokratiška ir sudėtinga

Kad ši skolinimo bedarbiams tvarka anaiptol netobula, neneigia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uostamiesčio Darbo biržos atstovai.

"Dabartinė sistema biurokratiška ir per daug sudėtinga, ji turi būti keičiama", - pripažįsta ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Pimpė.

Klaipėdos Darbo biržos darbuotojos Angelės Baltrušaitienės nuomone, pagrindinė priežastis, kodėl bedarbiai skolinasi nenoriai, - sumos per daug mažos, kad būtų verta užstatyti savo turtą.

"Rasti laiduotoją taip pat nėra paprasta", - pastebi A. Baltrušaitienė.

Naujos idėjos - kol kas tik popieriuje

Naujame Užimtumo rėmimo įstatyme, kuris šiuo metu rengiamas, numatyta tobulinti paskolų suteikimo bedarbiams tvarką. "Siūlome sumažinti biurokratinius suvaržymus", - sakė A. Pimpė.

Vienas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymų - atsisakyti reikalavimo užstatyti turtą.

Taip pat naujo įstatymo projekte siūloma sudaryti galimybę bedarbiams naudotis verslo inkubatorių paslaugomis. Tai reiškia, kad savo verslą pradedantys bedarbiai galėtų nemokamai gauti patalpas, reikalingą įrangą bei profesionalų konsultacijas.

"Dalį dalyvavimo verslo inkubatoriuje lėšų galėtų padengti Darbo birža", - dar vieną siūlomą priemonę užimtumo problemoms spręsti įvardijo A. Pimpė.

Anot valdininko, ministerija taip pat yra pasirengusi pagelbėti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos savo verslo projektams sieksiantiems bedarbiams.

"Jei žmogus turi gerą sumanymą, žino, kaip jį įgyvendinti ir yra parengęs projektą, kuris gali būti finansuojamas iš ES fondų, mes galėtume kofinansuoti dalį jo lėšų", - teigė A. Pimpė.

Tačiau kol įstatymas nepriimtas, pažymėjo ministerijos atstovas, - visa tai kol kas diskusijų objektas.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ