Tuo metu importuotojai nesnaudžia - į rinką plūsta dideli kiekiai šaldytos žuvies iš kitų šalių.
Tokia situacija aptarta konferencijoje Drevernoje, kurioje buvo pristatyta Tvarios žuvininkystės plėtros strategija Klaipėdos rajone. Pagal šią strategiją įvairiems su žuvininkyste susijusiems projektams įgyvendinti numatoma skirti per 2 mln. litų iš Europos žuvininkystės fondo.
Neapsiėjo be intrigų
Pernai kovą susikūrusi Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė (ŽRVVG) "Klaipėdos rajono iniciatyvos", kurią sudaro žuvininkystės bendruomenės, šio verslo ir rajono savivaldybės atstovai, išsikėlė sau uždavinį spręsti rajono žuvininkystės sektoriaus problemas ir puoselėti žvejų krašto tradicijas.
Per tą laiką ŽRVVG nariai surengė susitikimus seniūnijose, užmezgė ryšius su kitais rajonais, vykdančiais panašius projektus, dalyvavo mokymuose, vyko į Daniją pasisemti patirties.
Žuvininkystės reikalai sulaukė daug bendruomenės dėmesio, gauta įvairių įdomių pasiūlymų, pavyzdžiui, sukurti "žuvies kelią" - turistinį maršrutą, jungiantį žūklės, žuvies perdirbimo ir pardavimo vietas. Tačiau, anot "Klaipėdos rajono iniciatyvų" pirmininkės Vilmos Daukšienės, buvo sulaukta ir daug trukdymų, pasipylė skundai į Žemės ūkio ministeriją.
"Buvo keista ir skaudu iš savų žmonių išgirsti nepagrįstus kaltinimus neskaidria veikla. Ginčai atėmė daug laiko ir sveikatos. Dėl tų didelių trukdymų jau buvome nuleidę rankas ir ketinome atsisakyti projekto. Tačiau vis tik pagaliau ėmėmės strategijos, kuri buvo parengta per labai trumpą laiką - per vasarą", - sakė V. Daukšienė.
Žuvų fermos
Parengtoje žuvininkystės plėtros strategijoje išskiriamos dvi dalys, pagal kurias bus atrenkami ir finansuojami projektai.
Pirmoji dalis - užtikrinti ilgalaikę žuvininkystės sektoriaus plėtrą. Anot strategijos rengėjų, žuvininkystės sektoriaus gyvybingumo palaikymui bus skirta 700 tūkst. litų. Žvejai ketina imti patys auginti žuvis, jungtis į verslą kooperatiniais pagrindais, pavyzdžiui, vieni žuvį gaudo, augina, kiti - perdirba, treti - parduoda.
Pas mus dar negirdėta, kad žvejai augintų žuvis savo valčių garažuose. Tuo metu žuvies auginimas, kitaip dar vadinamas akvakultūra, pasaulyje nėra naujiena. Ir mūsų parduotuvėse pilna ne jūrose pagautos, o atvežtos specialiose fermose užaugintos žuvies: lašišų, karpių, upėtakių.
Žuvies auginimo tradicijos skinasi kelią ir į mūsų šalį. Klaipėdos rajone jau veikia viena šamų auginimo ferma - šimtai šių žuvų gyvena ne tvenkinyje, o patalpose įrengtose didelėse voniose su specialia įranga. Šamus augintojai šeria kombinuotaisiais pašarais.
Anot augintojų, kiekvienas žmogus, savo garaže susimontavęs panašią įrangą, gali auginti tokias ištvermingas žuvis, kaip šamai, o dėl jų pardavimo esą neturės jokių problemų - žuvies rinkoje trūksta. Tokiam verslui nereikia nei didelių tvenkinių plotų, nei vandens šaltinių.
Trauks turistus
Rajono žuvininkystės strategijoje skiriama dėmesio ir rekreacinės žvejybos plėtrai - ne pelno projektai bus finansuojami 100 proc. (iš viso skiriama 180 tūkst. litų). Tai - vandens telkinių įžuvinimas, licencinės žūklės vietų kūrimas ir kita.
Antroje strategijos dalyje planuojama sutelkti žuvininkystės bendruomenes. Senosiose žvejų gyvenvietėse - Svencelėje, Drevernoje, Karklėje - numatoma sutvarkyti viešąsias erdves ir pritaikyti jas vietos gyventojų bei turistų poreikiams, skatinti kulinarinį paveldą - žuvies rūkymą, vytinimą, amatus, tradicijas, kurti tiesioginio žuvies pardavimo sistemą, užmegzti žuvininkystės bendruomenės ryšius su turizmo sektoriumi. Šiems projektams numatoma skirti apie 1,2 mln. litų.
Žuvininkystės bendruomenės sau yra užsibrėžusios ambicingą tikslą, kad po dešimtmečio Klaipėdos rajonas taptų didžiausiu vandens turistų ir žvejų mėgėjų traukos centru Vakarų Lietuvoje.
"Jau seniai mąstėme, ką daryti, kad pamario kraštas galėtų išgyventi ne tik iš žvejybos, bet ir turizmo bei kitų paslaugų. Drevernoje pastatyta prieplauka, duris atvėrė kurėno statytojo J. Gižo muziejus. Jei dar su savo projektais prisidės ir vietos bendruomenės, kurios imsis populiarinti amatus, kulinarinį paveldą, turistams čia tikrai bus dar įdomiau užsukti", - įsitikinusi Gargždų turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.
Pasak ŽRVVG vadovės V. Daukšienės, šiuo metu prasideda projektų rengimo etapas, sutartys dėl finansavimo bus pasirašomos 2012 metais, o patys projektai vykdomi dvejus trejus metus.
Lietuvoje jau veikia iš viso 10 ŽRVVG, kurių vykdomiems projektams žuvininkystės sektoriuje remti numatyta skirti virš 30 mln. litų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą