Ne taip seniai vietinėje spaudoje publikuotas Jono Daugirdo straipsnis apie vandens vagystes Klaipėdoje ir apie galimus šios problemos sprendimo būdus sukėlė didžiulį klaipėdiečių susidomėjimą ir net kai kurių skaitytojų pasipiktinimą.
Mums, AB "Klaipėdos vanduo" darbuotojams, labai svarbi gyventojų nuomonė ir mes džiaugiamės, kad klaipėdiečiai neabejingi vandens dingimo daugiabučiuose namuose problemai, kurią autorius įvardijo tiesiog vagystėmis.
Pono J. Daugirdo straipsnyje daugelis išsakytų minčių yra teisingos: iš tikrųjų Klaipėdos daugiabučiuose namuose nedeklaruojama ir neapmokama už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį iki 34 proc. Tiesa ir tai, kad įvairiausiais būdais veikiami vandens apskaitos prietaisai, kad kai kuriuose namuose netvarkingi namo inžineriniai tinklai. Tačiau tai - ne mūsų ūkis. Jų bendrasavininkiai yra visi namo gyventojai, o eksploatacija ir priežiūra pagal galiojančius teisės aktus yra administruojančios įmonės funkcija. Atkreipiame Jūsų dėmesį: vandens "dingimas" - tai tik daugiabučių namų problema, tačiau už patiektą, bet neapmokėtą vandenį sumoka visi vandens vartotojai - tiek pramonės įmonės, tiek biudžetinės įstaigos, tiek individualių namų savininkai.
Tiesa yra ir tai, jog dabartinė apskaitos sistema - butuose įrengti vandens skaitikliai - yra netobula, o įstatymų painiava ir valdžios institucijų neveiklumas neleidžia ne tik mūsų įmonei, bet ir visoje Respublikoje atsikratyti vandens apskaitos ydų. Ar pono Daugirdo pasiūlytas modelis - mokėti už vandenį pagal gyvenamąjį plotą - tiktų Lietuvai, nesiimame spręsti. Toks klausimas nebuvo ir nėra svarstomas AB "Klaipėdos vanduo", apie tokią reformą neteko girdėti kalbant ir sprendimus priimančiose valdžios institucijose. Tačiau malonu, kad klaipėdiečiai apie tai galvoja ir taip pat ieško problemos sprendimo būdų. Deja, keletas skaitytojų atsiliepimuose išsakytų kaltinimų nėra pagrįsti ir norėtume juos pakomentuoti.
Kai kurie laiškų autoriai mano, kad mūsų įmonė nesugeba nustatyti vandens netekčių priežasčių ir daugiausia vandens netenkama vandens tiekėjų eksploatuojamuose tinkluose, o ne daugiabučiuose namuose. Tai netiesa. Visas išgaunamas ir patiektas vanduo į tinklus apskaitomas šiuolaikiniais vandens apskaitos prietaisais ir yra kontroliuojamas metrologinių tarnybų. Vandens netektys Klaipėdos vandentiekio tinkluose nuo 18,6 proc. 1999 metais sumažėjo iki 8,6 proc. 2002 metais ir yra vienos iš mažiausių Respublikoje, taip pat netgi yra žymiai mažesnės nei kai kuriose išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Užtektų pasakyti, kad statybos normose, projektuojant vandentiekio tinklus, numatytos leistinos vandens netektys naujuose tinkluose yra 12 proc.
Tiksliai žinome, kiek patiekiame į daugiabučius namus vandens ir kiek deklaruoja jo suvartoję šių namų gyventojai. Mes niekada nesakėme, kad visas dingstantis vanduo yra tik vagiamas. Tai skaitytojų ir kai kurių autorių nuomonė. Iš tiesų vandens dingimo priežasčių yra ne viena ir apie tai ne kartą kalbėta bei rašyta. Mes įsitikinę, kad visas vanduo, patiektas į namą, turi būti apmokėtas ir kad ši problema privalės būti išspręsta. O jeigu tai priklausytų tik nuo mūsų įmonės noro ir pastangų, tai šiandien apie tai kalbėti jau nereikėtų. Malonu, kad ir Jūs nesate neabejingi vandens grobstymui, nes su visuomenės palaikymu galbūt greičiau bus sutvarkyta teisinė bazė ir už vandenį mokėsime tiek, kiek jo suvartojame.
Kalbant apie vandens apskaitos prietaisų įrengimą ir priežiūrą, iš tiesų yra Lietuvos Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis tuo pasirūpinti vandens tiekėjus. Tačiau tvarka, kaip tai turi būti daroma ir kaip suformuoti tas vadinamas "savas lėšas" iki šiol nepatvirtinta ir neparengta. Mūsų bendrovė ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacija ne kartą teikė siūlymus valdžios institucijoms, kaip išspręsti finansavimą vandens apskaitos prietaisų ūkio priežiūrai, tačiau būtini sprendimai vis dar nepriimti.
Daugeliui skaitytojų nesuprantama, kodėl dujų ir elektros apskaitos prietaisų įrengimas ir jų priežiūra įskaičiuota į tas paslaugas teikiančių įmonių paslaugų kainą, o štai vandens apskaitos prietaisų - ne. Mes ne mažiau už gyventojus suinteresuoti, kad šis klausimas pagaliau būtų išspręstas, nes nepelnyti priekaištai tenka mums, o ne tiems, nuo kurių sprendimų tai priklauso. Beje, prošvaistė lyg ir matyti, nes karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir apmokėjimo klausimai turi būti išspręsti įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui ir jo poįstatyminiams teisės aktams. Analogiškai turėtų būti išspręsti ir šalto vandens apskaitos prietaisų klausimai.
Nors miesto spaudoje ne kartą aiškinome apie sudaromas tiesiogines sutartis su daugiabučių namų gyventojais, tačiau vis atsiranda piliečių, pagal savo supratimą interpretuojančių šį procesą. Kai kas iš skaitytojų sutarčių pasirašymą vadina "akcija", "vandens tiekimo sutarties piršimu", net "afera" bei nemato teisinio pagrindo sudaryti tokias sutartis.
Teisinis pagrindas, o kartu ir įpareigojimas, yra. Tai Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, kurio šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis ir kitų dalių straipsniai reguliuoja vandens tiekimo įmonių ir abonentų (vandens vartotojų) sutartinius santykius.
Teisės aktai, kurie reglamentavo ankstesnę sutarčių sudarymo tvarką pripažinti ir paskelbti negaliojančiais. Mums, vandens tiekėjams, sunkiausia, nes esame pirmieji. Kiti komunalinių paslaugų tiekėjai jau turės kur kas mažiau nesuprantančiųjų, kad teisinėje valstybėje nustatytos teisės normos yra privalomos ne tik tiekėjui, bet ir vartotojui. Skaitytojas, kuris kaltino mūsų bendrovę kažkokiomis ypatingomis darbo sąlygomis ar net prabanga, matyt, nėra buvęs AB "Klaipėdos vanduo" pastatuose. Įmonės administracijos pastatai statyti prieš 30 metų, kai kuriuose kabinetuose atliktas tik kosmetinis remontas. Įmonė susilaukia klientų priekaištų, kad jiems tenka stoviniuoti koridoriuose, kabinetai, kur su specialistais aptariami rūpimi klausimai, ankšti.
Nepagrįstos užuominos ir apie AB "Klaipėdos vanduo" milžiniškus pelnus. Įmonės pagrindinė veikla, t.y. vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugos, yra nuostolingos. Apie tai ne kartą buvo aiškinta įvairiais būdais ir įvairiuose lygiuose. Tačiau nežinantiems dar kartą priminsime, kad AB "Klaipėdos vanduo" 2001 metais pagrindinės veiklos nuostolis sudarė 3,431 mln., o 2002 m. - 3,726 mln. Lt.
Nepaisant to, AB "Klaipėdos vanduo" randa būdų bei finansavimo šaltinių diegti pažangias technologijas, gerina geriamo vandens kokybę, plečia vandentiekio ir nuotekų tinklus, kad tik vartotojai būtų patenkinti mūsų paslaugomis. Žinoma, mums būtų daug lengviau dirbti Jūsų labui, jeigu kasmet neslėgtų ta milijoninė skolos našta (2002 metais - 7,1 mln. litų), kuri atsiranda dėl nesąžiningų vandens vartotojų, grobstančių vandenį. Tikimės, jog su Jūsų palaikymu mes greičiau išspręsime vandens dingimo problemas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą