Vartotojų teisės: ką daryti nusipirkus blogą prekę užsienyje

Vartotojų teisės: ką daryti nusipirkus blogą prekę užsienyje

Vasarą, kai dauguma europiečių atostogauja, didelė jų dalis grįžta su pirkiniais iš užsienio. Tačiau ne visi daiktai vartotojus tenkina. Europos vartotojų centras Vilniuje, atsakingas už lietuvių vartotojų teisių gynimą Europos Sąjungoje (ES), pernai gavo 122 skundus dėl užsienyje įsigytų prekių.


Dauguma skundų buvo iš vartotojų, pirkusių Latvijoje (24 proc. visų skundų), Didžiojoje Britanijoje (8 proc.), Lenkijoje ir Airijoje (7 proc.). Pagrindinės skundų priežastys - oro keleivių teisių pažeidimai, prasta prekių ir paslaugų kokybė.


"Ne visi žino, jog, pirkdami bet kurioje ES šalyje, jie turi tokias pačias pagrindines vartotojų teises. Taigi, jeigu turite problemų dėl atostogų užsienyje metu nusipirktos prekės, galite reikalauti ją nemokamai suremontuoti ar pakeisti. Jeigu tai neįmanoma, turite teisę reikalauti kainos sumažinimo ar net pinigų grąžinimo.


Jei patiems sunku aiškintis su užsienio įmone ar parduotuve, gali padėti tos šalies, kurioje esate, Europos vartotojų centras (EVC) arba centro Vilniuje darbuotojai. EVC tinklas yra tam, kad padėtų vartotojams spręsti problemas“, - sako Mykolas Okulič-Kazarinas, Europos Sąjungos vartotojų informavimo kampanijos "Žinok savo teises ir laimėk“ ekspertas.


EVC veikia 29 Europos valstybėse, įskaitant Norvegiją bei Airiją. Centrų tinklo statistika rodo, kad pastaraisiais metais problematiškiausios sritys ES yra transportas, poilsis bei kultūra. Šiose rinkose įvyksta daugiau nei pusė visų vartotojų teisių pažeidimų. Didelė dalis skundų parašyta ir dėl finansinių bei draudimo, viešbučių bei restoranų teikiamų paslaugų.


Vidutinė lietuvio pirkinio užsienyje vertė yra apie 700 eurų


Remiantis ES "Vartotojų rinkų suvestine“, per pastaruosius 12 mėnesių 17 proc. Lietuvos vartotojų pirko užsienyje. Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Europos Sąjungoje ką nors įsigijo net 31 proc. latvių ir 37 proc. estų. ES vidurkis yra apie 25 proc..


43 proc. europiečių pripažįsta, kad jiems labiausiai patinka užsienyje apsipirkti atostogų ar verslo kelionių metu, o ne internetu ar kitomis nuotolinėmis priemonėmis.


Vidutinė suma, kurią lietuviai teigia išleidžiantys užsienyje pirkiniams per metus, yra 701 euras (apie 2 400 Lt). Tai tik 13 proc. mažiau nei vidutiniškai išleidžia europiečiai (797 eurų, apie 2 750 Lt). Latviai ir estai teigia, kad pirkiniams užsienyje skiria mažiau - atitinkamai po 643 ir 594 eurų (apie 2 218 Lt ir 2 050 Lt).


M. Okulič-Kazarinas pataria, jog perkant užsienyje, taip pat kaip ir Lietuvoje, pirmiausia reikėtų palyginti kainas. Tuo tarpu patys vartotojai labiausiai nerimauja dėl skundų sprendimo sklandumo, įsigijus netinkamos kokybės prekę, ar galimybės grąžinti netinkamą prekę.


Svarbiausios vartotojų teisės perkant kitoje ES šalyje:


- vartotojas turi tas pačias esmines vartotojo teises visose ES narėse, pvz., 2 metų garantija, teisė netinkamą prekę pakeisti ar sugrąžinti, aiškios kainos;


- atskiros ES valstybės gali suteikti daugiau teisių vartotojui, tačiau ne mažiau, nei reikalauja ES;


- jeigu dėl prekės kyla kokių nors problemų, pirmiausia reikėtų susisiekti su pardavėju ar jo atstovais Lietuvoje. Jeigu jie neišsprendžia problemos, reikėtų kreiptis į Europos vartotojų centrą;


- Europos vartotojų centrų tinklas tęsiasi per visą Europą (27 valstybės-narės, Norvegija, Airija). Taigi, jeigu vartotojas mano, kad pardavėjas pažeidžia jo teises, jis turėtų kreiptis į EVC toje šalyje, kurioje tuo metu yra, arba jau grįžęs į atstovus Lietuvoje.


ve.lt inf.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder