Vedybų sutartis - ir po 40 santuokoje pragyventų metų

Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėjo pavaduotoja Laura Rudokaitė primena, kad Vedybų sutarčių registras Lietuvoje veiklą pradėjo 2002 m. liepą.

Vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo, ar gyvenant skyrium. Vedybų sutartis gali būti sudaryta iki santuokos (ikivedybinė sutartis) arba po jos(povedybinė sutartis).

„Vedybų sutarčių registre įregistruotų vedybų sutarčių skaičiaus augimas rodo, kad vis daugiau asmenų žino apie savo galimybę sudaryti vedybų sutartį ir kad vis daugiau asmenų, sudarydami santuoką, aptaria savo turtinius santykius.

Tačiau, lygindami sudarytų santuokų skaičių ir įregistruotų ikivedybinių sutarčių skaičių, matome, kad asmenų, sudariusių vedybų sutartis, procentas žemas – 2009 metais tik 1,4 proc. būsimųjų sutuoktinių sudarė ikivedybines sutartis“, – kalbėjo L. Rudokaitė.

Specialistės teigimu, nuo 2003 m. iki 2009 m. įregistruotų vedybų sutarčių skaičius išaugo 4 kartus arba 300 proc.

Kaip pastebi L. Rudokaitė, dažniausiai vedybų sutartis sudaro 30 – 40 metų amžiaus vyrai ir 20–40 metų amžiaus moterys. Sutartis sudariusių asmenų amžiaus vidurkis – 37,7 m., moterų amžiaus vidurkis – 36,1 m., vyrų – 39,3 m.

Daugiausia vedybų sutarčių sudaro Vilniaus apskrityje gyvenantys asmenys (2009 m. 41,1 proc. visų asmenų, sudariusių sutartis), Kauno apskrities gyventojai sudarė 29,9 proc., Klaipėdos apskrities – 13 proc.   

Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėjo pavaduotojos L. Rudokaitės teigimu, dažniau vedybų sutartis sudaro miesto gyventojai.

2009 m. buvo išregistruota 13 vedybų sutarčių, iš jų 11 dėl nutrauktos santuokos ir 2 (1 ikivedybinė ir 1 povedybinė) – šalių sutarimu.

Kaip informavo specialistė, daugiausia vedybų sutarčių sudaroma tarp Lietuvos, 2009 m. buvo įregistruota tik 17 sutarčių, kai vienas iš sutuoktinių buvo užsienio valstybės pilietis (2,6 proc. nuo visų sutarčių).

Povedybinių sutarčių – daugiau nei ikivedybinių

Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis prisimena, kad 2002-aisiais per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo, leidusio Lietuvoje sudaryti vedybų sutartis įsigaliojimo, buvo sudarytos 24 vedybinės sutartys.

„Šių metų po paties laikotarpio, pusmečio rezultatai – 494 sutartys. Šie skaičiai – po beveik dešimtmečio – byloja apie tai, kad vedybų sutarčių skaičius Lietuvoje gerokai išaugo“, – sakė pašnekovas.

Šiemet vien per pirmąjį pusmetį vedybinių sutarčių skaičius pasiekė 2006-ųjų metų lygį (490).

„Vedybų sutarčių pikas buvo 2007–2008 metais, kada vedybų sutarčių buvo sudaroma po beveik 700 kasmet“, – pastebėjo notaras.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis pažymėjo, jog 2010 metais povedybinių sutarčių įregistruota kur kas daugiau nei ikivedybinių. Iš šiais metais įregistruotų 494 vedybinių sutarčių net 282 yra povedybinės sutartys, visos likusios – ikivedybinės.

Kaip pastebi Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Rudokaitė, povedybinės sutartys dažniausiai sudaromos pirmaisiais santuokos metais arba praėjus 2–5 metams po vedybų.

Pasak jos, iš 2009 m. įregistruotų 428 povedybinių sutarčių 73 buvo sudarytos pirmaisiais santuokos metais, 142 povedybinės sutartys sudarytos 2–5 santuokos metais. Tuo metu ikivedybinių sutarčių 2009 metais Lietuvoje pasirašyta tik 214.

„Tačiau registruojama ir tokių povedybinių sutarčių, kurios buvo sudarytos išgyvenus santuokoje daugiau kaip 35 metų (2009 metais buvo įregistruotos 3 vedybų sutartys, kurias sudarė asmenys išgyvenę santuokoje 36–40 metus, ir 1 sutartis, kurią sudarė asmenys išgyvenę santuokoje daugiau nei 40 metų“, – pasakojo Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Vedybų sutarčių gali padaugėti

Notaras M. Stračkaitis pastebi, kad sudaryti vedybų sutartis pastūmėja ekonominės sąlygos.

„Vedybinės sutartys dažnai sudaromos, kada ekonomika auga, žmonės turi turto arba mano, kad jo turės, arba tokiu metu kaip šis, kada ekonomika, švelniai tariant, susitraukusi. Pirmuoju atveju, žmogus taip saugojasi, kitu atveju – saugoja.

Tarkime, jeigu susituokia prasiskolinęs verslininkas su skolų neturinčia moterimi, tai akivaizdu, kad jos noras yra apsaugoti save ir savo vaikus nuo, pavyzdžiui, jaunikio bankroto“, – kalbėjo notaras.

M. Stračkaitis pažymi, kad Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas labai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuoja, ko negali būti ir kas privalo būti vedybų sutartyje.

„Būna, žmonės klausia, ar vedybų sutartyje gali numatyti tokias sąlygas, kokias mato kino filmuose arba perskaito romanuose.

Iš principo, vedybinėje sutartyje aptariama, kas bus su turtu, kuris buvo iki santuokos, kas bus su turtu ir kieno nuosavybe bus laikomas turtas, įgytas santuokos metu, ir kaip bus visas šitas turtas dalinamas, jeigu santuoka nepavyks.

Poroms, kurios sutinka su įstatymo nuostata, kad viskas, kas įgyta santuokoje, yra abiejų nuosavybė, nesvarbu, kieno vardu, ši sutartis net nereikalinga. Sutartį renkasi tie, kurie nori santuokos metu įgytą turtą turėti kaip asmeninę nuosavybę, kad kitas sutuoktinis neturėtų į tą turtą teisių“, – pasakojo Lietuvos notarų rūmų prezidentas.

Tuo metu Centrinės hipotekos įstaigos Registrų skyriaus vedėjo pavaduotoja L. Rudokaitė pastebi, jog dauguma sutarčių jose numatomomis sąlygomis yra panašios, tačiau geriau besiverčiančių žmonių sudarytos sutartys parengtos profesionaliau.

„Galbūt būtų galima daryti prielaidas, kad geriau besiverčiančių asmenų sutartys surašytos profesionaliau, nes šie asmenys gali pasinaudoti papildomomis teisinėmis konsultacijomis.

Taip pat šių asmenų sutartyse numatoma daugiau sąlygų, pavyzdžiui, tokiais klausimais, kaip dalyvavimas tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas bei turto padalijimo tvarka, jei santuoka bus nutraukta.

Geriau besiverčiančių asmenų vedybų sutartyse dažniau minimas toks turtas kaip vertybiniai popieriai, įmonės“, – vardino L. Rudokaitė.

„Vedybų sutartis neturi nieko bendro su meile“

Notaras M. Stračkaitis pažymi, kad vedybų sutartys neturi nieko bendra su meile.

„Jeigu žmonės nepainios šitų dviejų dalykų – vedybų sutarčių skaičius negali mažėti. Šitų sutarčių skaičius, mano galva, taip pat priklauso nuo visuomenės išsilavinimo, išprusimo ir žinojimo, kad toks mechanizmas yra sukurtas, kuriuo galima naudotis tiek kuriant ateitį, tiek gyvenant tvirtoje santuokoje, tiek tada, kai ta santuoka baigiasi nesėkme.

Lietuvoje, kaip minėjau, 2–3 kartus daugiau vedybų sutarčių, kurios sudaromos po vedybų. Santuokoje gyvenant atsiranda daugiau sąmoningumo – iki santuokos žmonės galbūt net nesusimąsto, kad tiek viena, tiek kita šalis gali geriau pasijausti gavę tokią sutartį ir gavę garantiją, kad neliks be nieko, jeigu santuoka baigsis nesėkme“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip pastebi M. Stračkaitis, tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse, kur vedybų sutartys turi žymiai gilesnes šaknis, jos dažniau sudaromos labiau išsilavinusių žmonių, neretai nukentėjusių nuo ankstesnių nesėkmingų santuokų. Taip pat pastebima, kad sudaryti vedybų sutartis linkę ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunimas, kuriam tas sutartis sudaryti rekomenduoja pasiturintys tėvai.

„Vedybų sutartį sudaryti žmogui, kuris neturi turto ir neplanuoja jo turėti, kaip ir nėra prasmės, nes vedybų sutartyje negalima nustatyti, pavyzdžiui, paveldėjimo sąlygų, negalima atsisakyti nuo pareigos išlaikyti vaikus, ar nuo tų pareigų, kurių sutuoktinius įpareigoja laikytis įstatymas.

Pasilengvinti savo gyvenimo pagal vedybų sutarčių nuostatas yra neįmanoma, todėl ir sudaromos jos yra apgalvojus ir tik tų, kurie mano, kad jos bus reikalingos“, – pabrėžė notaras.