Diskusiją šia tema suorganizavusios Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas Aras Mileška atkreipia dėmesį, jog kurortinių teritorijų statusas darytų reklamą, į Klaipėdą atvažiuotų daugiau turistų, taip didėtų turizmo sektoriaus verslo pajamos, o sykiu - ir įplaukos į biudžetą.
Pasak prieš keletą metų sąvokos "kurortinė teritorija" atsiradimą įstatymuose inicijavusios klaipėdietės Aldonos Staponkienės, iki pat 2008-ųjų valstybė lėšų skirdavo tik kurortams, t. y. Palangai, Neringai, Druskininkams ir Birštonui. Atsiradus kurortinės teritorijos sąvokai, atsivėrė galimybės gauti lėšų ir ne kurortams.
Pirmoji, anot A. Staponkienės, tokia proga pasinaudojo Ignalina - dar 2007-aisiais Vyriausybės nutarimu minėtas statusas suteiktas Ignalinos miestui, Palūšės ir Strigailiškio kaimo dalims. Šiuo metu kurortinės teritorijos statusą turi ir Anykščiai, Zarasai, Trakai.
"2011 metų valstybės biudžete kurortinėms teritorijoms skirta 2,6 milijono litų: Ignalinai - 506, Anykščiams - 684, Trakams - 688, Zarasams - net 763 tūkstančių litų. Ir tai - deficitinis, krizinis biudžetas. Anksčiau sumos būdavo dar didesnės", - sakė A. Staponkienė.
Pagal reikalavimus kurortinė teritorija privalo turėti tam tikrą infrastruktūrą, joje negali būti Laimo ligos ir erkinio encefalito židinių, taršių įmonių ir pan. A. Staponkienės nuomone, Smiltynė, Giruliai bei II Melnragė reikalavimus galėtų atitikti.
Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas Vyriausybės nutarimu gavus savivaldybės tarybos prašymą.
Darbdavių asociacija išreiškė apmaudą, jog uostamiesčio valdžia jau kelerius metus nepajudina nė piršto, kad gautų šį statusą ir prarandami milijonai litų, kuriuos būtų galima investuoti į paplūdimių tvarkymą, infrastruktūrą, turizmo skatinimą. Papildomos finansinės injekcijos esą leistų sukurti daugiau darbo vietų, spręsti sezoniškumo problemą.
Pasak A. Mileškos, pernai uostamiesčio valdžia finansavimą paplūdimiams valyti mažino, taip pat biudžete nerado 35 tūkst. litų, reikalingų dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje. Tai reiškia, kad 2010 m. Klaipėdos pliažai tiesiog dingo iš geriausių Europos paplūdimių sąrašo.
Tačiau Klaipėdos apskrities Turizmo tarybos pirmininkas Arūnas Burkšas išreiškė abejonę, ar Smiltynei gauti kurortinį statusą būtų įmanoma - juk reikalaujama atskiro informacijos centro filialo, turėtų būti sutvarkyti nuotekų tinklai ir pan. Jis taip pat pabrėžė, kad Klaipėda nėra kurortas, bet pridūrė, jog pati mintis siekti kurortinės teritorijos statuso esanti teisinga.
Pasak savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėjos Dalios Pleskovienės, strateginiame miesto plane nėra numatyta siekti tokio statuso, tačiau kurortas suvokiamas kaip tam tikra kokybė, o jos paplūdimiuose siekiama.
"Kada tai bus pasiekta, tada bus galima galvoti apie kurortinės teritorijos statusą, kad būtų galima tą kokybę išlaikyti", - sakė ji.
Paplūdimiai, anot D. Pleskovienės, dar nėra sutvarkyti dėl to, kad miesto valdžia turi galybę kitų didelių prioritetinių įsipareigojimų - tiesti gatves, remontuoti darželius bei mokyklas ir pan.
Beje, dabartinio strateginio plano gyvavimas artėja prie pabaigos. Pasak D. Pleskovienės, bus rengiamas naujas, įsigaliosiantis nuo 2013 m. Jame galėtų atsirasti tam tikri išdiskutuoti prioritetai bei priemonės dėl turizmo sektoriaus plėtros.
"Rengiant strateginį planą geriau tartis su verslininkais nei paskui pyktis, kad planas prastai paruoštas, neįgyvendinamas. Trūksta verslo ir valdžios bendradarbiavimo", - akcentavo A. Mileška.
Tikimasi, kad po diskusijos reikalai galėtų pajudėti. Pasak A. Burkšo, iki šiol jis nėra girdėjęs kalbų dėl kurortinės teritorijos statuso siekimo atskiroms Klaipėdos dalims. Taigi galbūt dabar ši verslininkų iniciatyva sulauks atgarsio Taryboje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą