Verslo prievaizdų gretos neretėja

Pasigenda darbų efektyvumo

Vakar B. Vėsaitė su 43 verslą kontroliuojančių institucijų vadovais kalbėjosi apie verslo priežiūros reformos, kurią pradėjo ankstesnė Vyriausybė, tęstinumą.

„Mes norime, kad verslo priežiūros institucijos, užuot buvusios baudėjos, taptų verslo konsultantėmis ir patarėjomis, kad padėtų verslui suprasti teisės aktų nuostatas ir jas įgyvendinti“, - po susitikimo sakė B. Vėsaitė.

Vis dėlto, ministrės manymu, verslo subjektus kontroliuojančios institucijos dažnai pačios nežino, kokius tikslus sau kelia, todėl ne visų jų darbas efektyvus, o 9000 įvairių inspektorių Lietuvai yra aiškiai per daug.

„Suskaičiavome, kad Lietuvoje verslui taikoma apie 350 įvairių rūšių leidimų. Norime, kad šitų leidimų ir apribojimų būtų kiek galima mažiau“, - teigė B.Vėsaitė. Pasak jos, ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri, remdamasi oficialiais statistikos duomenimis, aiškinsis, kiek verslo įmonių ir jų kontrolierių buvo prieš dešimtmetį ir kaip tie skaičiai pasikeitę dabar. Viską išanalizavus, bus pateikti konkretūs pasiūlymai, kokiose verslo priežiūros srityse ar institucijose kontrolierių gretas galima retinti.

Pateikti išvadas ir konkrečius pasiūlymus, kokius teisės aktus reikėtų keisti, ministrė žadėjo šių metų pabaigoje.

Baudų surinkimo plano neturi

Vienos gausiausių Lietuvoje institucijų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas tikslaus darbuotojų skaičiaus neatskleidė, bet patikino, kad priežiūros funkcijas atlieka mažiau nei trečdalis jų, o didžioji dauguma užsiima įmonių švietimu ir konsultacijomis.

„Baudų surinkimo planų pas mus nėra jau daug metų, - tvirtino A. Klerauskas. - Tiesa, kartais tenka išgirsti, kad tikrintojai neišeina tol, kol ko nors nesuranda. Bet mes savo kolegoms tokių uždavinių tikrai nekeliame. Priešingai - savo darbo efektyvumą matuojame ne pagal patikrų rezultatus, o pagal tai, kaip pagerėjo mokestinių prievolių vykdymo drausmė, pavyzdžiui, kokia dalis mokesčių deklaracijų pateikiama laiku, kokia dalis mokesčių sumokama laikantis nustatytų terminų be papildomo VMI įsikišimo“.

Klausimynai padeda skaidrėti

Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis sakė, kad kontrolę siekiama ne mažinti, o daryti ją skaidresnę ir aiškesnę. Jis tvirtino, kad įdiegtos pažangios priemonės - kontroliniai klausimynai, verslo rizikos vertinimo kriterijai ir kt. - jau leido pasiekti skaidresnio kontrolės proceso.

„Verslas žino, ko kontroliuojanti institucija prašys, ir kontrolieriai taip pat žino, kokios jų diskrecijos ribos, - aiškino V.Mačiulaitis. - Inspektorius gali tikrinti viską, bet kai kalbama apie atsakomybės taikymą, jis jau nebegali prikibti dėl bet kokios popierinės smulkmenos“.

Anot jo, siekiama, kad ūkio subjektas, pildydamas kontrolinį klausimyną, susitvarkytų rizikingas sritis, kurioms galbūt iki tol skyrė mažiau dėmesio.

„Todėl mes iš anksto viešai skelbiame ir apie planuojamus įmonių patikrinimus. Bet apie nelegalaus darbo, darbo ir poilsio laiko, kitų panašių dalykų kontrolę iš anksto tikrai nepranešime, nes šešėlinė ekonomika nėra tas sektorius, kuris patenka į sąžiningų žaidėjų kategoriją“, - teigė V. Mačiulaitis.

Jolanta MAČIULIENĖ, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė:

Viskas, ką sumano mūsų valdininkai, vienaip atrodo surašyta ant popieriaus, o realiame gyvenime viskas šiek tiek kitaip. Sako, kad klausimynai turi padėti verslui. Man jie netrukdo, tačiau kad ką padėtų, irgi nejaučiu. Inspektorių pozicijos sušvelnėjo, už tai galime valdžiai pasakyti ačiū. Bet kodėl niekas iki šiol nesprendžia įsisenėjusių bėdų - dėl kvalifikacijų priežiūros, mokesčių sutvarkymo, ir paslaugų įstatymas dešimtmečius guli nugrūstas į stalčius.

Aš pati dirbu kirpėja jau 24 metus ir, mano supratimu, tai, kas yra dabar padaryta Lietuvoje, kai bet kam leidžiama nusipirkti verslo liudijimą ir teikti paslaugas, diskredituoja ir pačią profesiją, ir dirbančiuosius ir nėra saugu žmonėms, kurie tomis paslaugomis naudojasi. Mano salonas yra uždaroji akcinė bendrovė, samdau darbuotojus, mokame visus mokesčius. Bet asociaciją pasiekia žinios, kad kirpėjos nuo inspektorių bėga iš salono palikusios klientus. Bėga, nes daug kas neperka tų verslo liudijimų. Tai kokia čia sistema? Nenoriu lipdyti etikečių, bet, manau, žmonės būtų labiau patenkinti, jeigu būtų įdarbinami už minimalų atlyginimą, o paskui jei leis darbo rezultatai, dar ir kokį priedėlį gautų. O su tuo verslo liudijimu kirpėja nė susirgti gali, sugalvojusi gimdyti vaikelį jokių socialinių garantijų negauna.

Apie kvalifikacijų pripažinimą valdžios vyrai nieko nenori girdėti. Aiškina, kad laisva rinka pati atsirinks, kas yra kas. Bet kai kas nors negero nutinka, tada prisimenama asociacija, pasipila skambučiai. Nėra normalu, kad žmogus susimokėjęs pinigus gali gauti nekokybiškas paslaugas, ir manau, kad valdžia privalo tai sureguliuoti.