Vietoje draudimo išmokos - špyga

Verslininkas pasakojo visuomet pasitikėjęs draudimo įmone "PZU Lietuva". Joje apdraudęs ne tik save, savo turtą, bet drausdavęs ir "Grūdotekos" vežamus brangius krovinius. Negana to, įmonę rekomenduodavęs ir savo draugams bei pažįstamiems. Dabar A. Kaveckis gailisi tokių savo veiksmų.

Pati draudimo bendrovė tikina susidariusią situaciją sprendusi objektyviai bei laikydamasi draudimo sutarties nuostatų.

Nutarė neišmokėti

Pavasarį "Grūdotekos" kompanijai, pervežančiai pašarus, teko vežti itin brangų krovinį į Kazachstaną. Pakeliui į šią šalį įvyko dalinė vagystė, pastebėta būtent Kazachstane - trūko dalies 1,5 mln. litų verto krovinio. Nuostolis siekė 400 tūkst. litų.

A. Kaveckis tikina, jog iš karto buvo imtasi veiksmų, susisiekta su reikalingomis institucijomis. Vėliau, kai buvo kreiptasi į draudimo bendrovę "PZU Lietuva", ši liepė susirinkti visus reikalingus dokumentus. Nors ir atrodė keista, jog tokia rimta bendrovė neperima problemos sprendimo į savo rankas, o visą tyrimą reikalauja atlikti patiems, tačiau pradžioje atrodė, jog viskas bus gerai ir priklausanti draudimo išmoka bus išmokėta.

Po kelių mėnesių nagrinėjimo A. Kaveckis gavo "PZU Lietuvos" laišką, kuriame rašoma, jog bendrovė priėmė sprendimą nutraukti šios žalos bylos administravimą ir nemokėti draudimo išmokos dėl minėto įvykio. Bendrovė savo sprendimą motyvavo tuo, kad apie įvykį nebuvo nedelsiant pranešta policijai bei krovinio vežimą vykdžiusiam asmeniui, t. y. geležinkeliams.

Verslininkas tikino, jog policijai buvo pranešta telefonu, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, geležinkeliams taip pat buvo pranešta. A. Kaveckio advokato Alberto Bandžiaus teigimu, visi draudimo sutartyje nurodyti veiksmai buvo atlikti, o kaip jie tiksliai turėtų būti vykdomi, taisyklėse net nėra nurodoma.

"Dabar labiausiai gaila ne dėl to, jog galbūt neatgausime prarastų pinigų, bet kad teko patirti gėdą prieš savo užsienio partnerius. Jie pasitikėdami Europos draudimo kompanijomis patys pasiūlė draustis būtent Lietuvoje, kad vėliau nekiltų jokių nesklandumų. O atsitiko štai taip negražiai", - kalbėjo verslininkas.

Tiek savo gyvybę, tiek Friedricho pasažą bei įmonės "Grūdoteka" vežamus brangius krovinius vienoje draudimo įmonėje draudęs verslininkas Aidas Kaveckis tikina, jog jam labiausiai gaila ne dėl to, jog galbūt neatgaus prarastų pinigų, bet kad teko patirti gėdą prieš savo užsienio partnerius.

Baiminasi dėl kito turto

Dar labiau A. Kaveckiui dabar neramu dėl to, jog jis ne tik įmonės gabenamus krovinius, bet ir savo gyvybę bei visą turtą yra apdraudęs būtent bendrovėje "PZU Lietuva".

"Neduok Dieve gaisras ar kažkas panašaus. Nežinau, kaip tada viskas būtų. Dabar ruošiuosi visus santykius su jais nutraukti", - sakė A. Kaveckis, užsiminęs, jog šiuo metu ruošiamasi dėl konflikto kreiptis į teismą.

Pokalbininkas juokavo, jog ženklų, kad su šia draudimo bendrove gali kilti nesklandumų, buvo ir kiek anksčiau: "Žiemą Friedricho pasaže, kuriam vadovauju, susilaužiau koją, tačiau bendrovė atsisakė man išmokėti draudimo išmoką, nes esą esu suinteresuotas asmuo. Toks jausmas, jog specialiai savo kieme susižalojau. Tačiau tada to įvykio nesureikšminau."

Dabar A. Kaveckis tikina, jog paviešinti šią istoriją paskatino ne asmeninės nuoskaudos, o noras įspėti kitus žmones.

Sprendė objektyviai?

Pati draudimo bendrovė "PZU Lietuva" tikina susidariusią situaciją sprendusi objektyviai bei laikydamasi draudimo sutarties nuostatų.

"Draudimo bendrovė "PZU Lietuva" minėtą įvykį pripažino nedraudžiamuoju dėl dviejų priežasčių. Pirma, mūsų klientė A. Kaveckio individuali įmonė "Grūdoteka" dėl galimos vagystės nesikreipė į teisėsaugos institucijas, o tai pagal draudimo sutartį yra privaloma. Tik teisėsaugos institucija gali draudikui patvirtinti vagystės faktą.

Antra, mūsų klientė apie įvykį nepranešė ir krovinį gabenusiai geležinkelio bendrovei. Vagonas buvo atidarytas nedalyvaujant vežėjo atstovams, krovinys iškeltas savarankiškai, o vežėjui pretenzija nepareikšta. Taip mes praradome galimybę kreiptis į krovinį gabenusį vežėją ir pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise dėl išmokos grąžinimo.

Noriu pabrėžti, kad kliento interesai yra mūsų prioritetas. Tačiau taip pat svarbu tiksliai įvertinti nuostolių priežastis, aplinkybes ir priimti objektyvų sprendimą, atitinkantį draudimo sutarties nuostatas. Šiuo atveju, atlikę tyrimą, nustatėme, kad įvykis nėra draudžiamasis ir išmoka negali būti išmokėta", - "Vakarų ekspresui" sakė "PZU Lietuvos" Bendrųjų žalų skyriaus vadovo pavaduotojas Alvydas Petrauskas.

Pataria kreiptis į teismą

Draudimo priežiūros komisija šį konfliktą vertino atsargiai.

"Nurodytą situaciją vienareikšmiškai vertinti pagal turimus duomenis yra sunku. Kaip matyti, ginčas kilo dėl to, ar buvo atlikti vieni ar kiti nurodyti draudimo sutartyje veiksmai, ar ne. Šiuo atveju lemiamą vaidmenį atliktų įrodymai, galintys patvirtini tam tikrų veiksmų atlikimą. Taip pat svarbu įvertinti, kaip draudimo įmonė draudimo sutartyje ar taisyklėse buvo apibrėžusi pareigą atlikti vienus ar kitus veiksmus", - sakė komisijos narys Darius Andriukaitis.

Specialisto teigimu, sprendimai konfliktinėje situacijoje su draudiku iš esmės nesiskiria nuo situacijų su kitais paslaugų teikėjais. Visais atvejais iškilus konfliktui pirmiausiai siūlytina siekti kompromiso ir taikiu keliu išspręsti ginčą. Nepavykus to padaryti savo jėgomis, galima prašyti trečiųjų asmenų pagalbos (arbitražas, nepriklausomi ekspertai ir pan.).

"Draudimo paslaugų vartotojai, iš esmės tik fiziniai asmenys, turi teisę dėl kilusio ginčo išnagrinėjimo atitinkama tvarka kreiptis ir į Draudimo priežiūros komisiją. Šiuo atveju įmonė "Grūdoteka" nebūtų laikoma vartotoju, todėl neturėtų tokios teisės. Visais atvejais visi fiziniai ir juridiniai asmenys savo teises gali ginti teisme", - patarė D. Andriukaitis.

Bylinėjamasi ilgai

Tačiau teisybės paieškos konflikto su draudikais atveju teismuose paprastai trunka labai ilgai. Apie tai liudija ir bendrovės Klaipėdos autobusų parko (KlAP) patirtis. Jos ginčas su draudimo bendrove "ERGO Lietuva" dėl žalos atlyginimo už Vokietijoje sudegusį autobusą truko net penkerius metus.

Autobusas "Neoplan" sudegė 2003-iųjų rugpjūčio 19-ąją veždamas keleivius reisu Erfurtas-Klaipėda. Gaisro metu žmonės nenukentėjo, tačiau apynaujė transporto priemonė sudegė nepataisomai. Ir tik 2008-ųjų sausį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi nusprendė, kad "ERGO Lietuva" privalo atlyginti KlAP nuostolius už sudegusį autobusą bei sumokėti delspinigius. "ERGO Lietuva" buvo įpareigota sumokėti draudimo sutartyje numatytą turto sumą - 314 tūkst. litų, apie 55 tūkst. litų palūkanų ir dar 14 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų.

"Nuo to laiko su "ERGO Lietuva" nebeturime jokių reikalų, nes paprasčiausiai praradome pasitikėjimą šia bendrove. Labai negražu buvo ir tai, kad viso teisminio bylinėjimosi metu jie įvairiausiais kanalais bandė sukurti mūsų, kaip neva prastai savo transporto priemonėmis besirūpinančios bendrovės, įvaizdį. Jei net bylinėjamasi, tai reikia daryti garbingai", - dabar sako KlAP vadovė Jelizaveta Daugininkienė.

Informacija

2010 m. į Draudimo priežiūros komisiją dėl ginčo nagrinėjimo vartotojai kreipėsi 341 kartą, 2011 m. per pirmą pusmetį - 164.

Dažniausiai kreipiamasi dėl su automobiliais ir jų valdymu susijusių draudimo rūšių. Dažniausiai ginčai kyla dėl neadekvačios draudimo išmokos bei draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką.

Iš visų nagrinėtų ginčų 2010 m. 43 proc. atvejų vartotojų reikalavimai buvo atmesti, visais kitais atvejais vartotojo reikalavimas buvo visiškai ar bent iš dalies patenkintas (tarp jų yra ir ginčai, kurie baigėsi taikiu sutarimu tarp ginčo šalių). Iš esmės identiška ginčų nagrinėjimo rezultatų proporcija išliko ir 2011 m. pirmą pusmetį.