Vis dar deramasi su ES dėl nuostolių kompensavimo kiaulių augintojams

Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, susitikimas vyko labai dalykiškai: papasakota apie prevencines priemones, kurių buvo imtasi užkirsti kelią maro plitimui Lietuvoje, pristatytos skaudžios ūkinės veiklos ribojimo pasekmės šalies kiaulių augintojams, tartasi dėl galimų nuostolių kompensavimo schemos elementų auginantiems kiaules infekuotoje zonoje.

Šiuo metu infekuotoje zonoje yra atsidūrusios 9 rajonų savivaldybės, kuriose auginama 63 tūkst. kiaulių, iš jų apie 50 tūkst. laikomos didesnėse fermose. Visos šios kiaulės po balandžio 15 d. turės būti sunaikintos. Kad neišplistų maro užkrato grėsmė, ūkininkai šioje zonoje negalės auginti kiaulių ne mažiau kaip metus ir dėl to patirs didelių ekonominių nuostolių.

„Dabar derybų objektas yra klausimas, kokią dalį pajamų praradimo nuostolių kompensuos ES, o kokią valstybė. Patirtų nuostolių sumos kol kas negalutinės, bet sutarėme, kad pateikus tikslesnius duomenis žinosime, į kokią realią sumą galėtų pretenduoti Lietuva", - sako ministras V. Jukna.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar mėnesiui - iki balandžio 15 dienos - pratęsė laiką, per kurį apsauginėje afrikinio kiaulių maro zonoje gyvenantys žmonės ir fermos privalo paskersti kiaules.

Iš pradžių gyventojams buvo nurodyta kiaules išskersti iki kovo 15 d.

Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo-valstybinio veterinarijos inspektoriaus Mariaus Masiulio, sprendimas pratęsti terminą priimtas gyventojams fiziškai nespėjant skersti gyvulių.

"Yra labai nedaug skerdyklų, galinčių atlikti skerdimo paslaugą gyventojams, nes vis tiek paskerstą mėsą gyventojai gali laikyti, naudoti patys. (...) Tokių skerdyklų, galinčių atlikti tokias paslaugas yra vos keletas ir jos su savo gamybiniais pajėgumais nespėja atlikti šios paslaugos. Remiantis tuo, kad gyventojai neliktų nuskriausti ir tie, kurie pateko į naujai išplėstą buferinę zoną, kuri tiesiogiai geografiškai susijusi su teritorijomis, kur rasti du teigiamai reagavę į kiaulių marą šernai, mes pratęsėme (terminą. -ELTA) dar 30 dienų",- Eltai sakė M. Masiulis.

Skaičiuojama, kad šiuo metu dar smulkieji kiaulių laikytojai nepaskerdė apie 2,5 tūkst. kiaulių. Tiek pat gyvulių jau paskersta.

Pernai gyventojams už paskerstą kiaulę buvo mokama nuo 160 iki 210 litų siekianti kompensacija. Kokio dydžio kompensacija bus skiriama šiais metais, kol kas lieka neaišku.

Afrikinio kiaulių maro užkratas Pietų Lietuvoje buvo aptiktas sausio 24 d. Netrukus šešiose Pietų Lietuvos savivaldybėse - Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonų ir Druskininkų - įvesta valstybės lygio ekstremali padėtis.

Šiuose rajonuose pradėta dezinfekcija, pastatyti įspėjamieji ženklai ir užkardos, o vietos ūkininkams įsakyta išskersti turimas kiaules. Už gyvulių sunaikinimą mokamos valstybės kompensacijos.

Afrikinis kiaulių maras - žmonėms nepavojinga, tačiau šernams ir kiaulėms mirtina virusinė liga. Gydymo nuo jos nėra, sergantys gyvūnai naikinami.

Siekdama užkirsti kelią galimam afrikinio kiaulių maro plitimui, pirmadienį Žemės ūkio ministerija pranešė prevencinėms veterinarijos priemonėms skirianti papildomus 1,9 mln. litų. Šias lėšas numatoma panaudoti maro židinius izoliuosiančios tvoros statybai. Tvora bus statoma valstybės lygio ekstremaliosios situacijos židinio teritorijoje - Alytaus ir Varėnos rajonų Varčios, Gedimino ir Kalesnikų miškuose.