Visa valstybė - ant adatos

„Net 20 proc. vartojimo kreditų teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Manytume, tai aiškiai liudija, kad skolinama iš tiesų neatsakingai. Aš tai galėčiau palyginti su tam tikru sėdimu ant adatos, kai tu skoliniesi tam, kad grąžintum ankstesnę paskolą“, - taip vakar Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas apibūdino tyrimo dėl greitųjų kreditų veiklos rezultatus. Bet gi tie patys žodžiai tinka ir mūsų valstybės finansinei priklausomybei: kasmet vis daugiau skolinamės, kad grąžintume ankstesnę paskolą. Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos valstybės skola padidėjo nuo 17,4 mlrd. litų (2008-aisiais) iki beveik 49,7 mlrd. litų (vakar). Kuo toliau, tuo labiau sėsime.

Per metus greitųjų kreditų burbulas išsipūtė: sudaryta 80 proc. daugiau sutarčių. Nedidelės, iki 1000 litų paskolos, dalijamos į kairę ir į dešinę, visiškai nevertinant klientų mokumo. Lietuvos bankui atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dažniausiai į greitųjų kreditų pinkles patenka jaunimas iki 25 metų.

Burbulas pučiasi

Sutapimas ar ne, bet po „Respublikos“ publikacijos dėl greitųjų kreditų bendrovių piktybiško skolinimo (2012 lapkričio 6 d. „Į skolų pinkles viliojama dovanomis“) Lietuvos bankas nusprendė griežtinti reikalavimus greitųjų kreditų įmonėms.

Vakar pristatyti Lietuvos banko vartojimo kreditų rinkos tyrimo rezultatai. Paaiškėjo, kad išduotų vartojimo kreditų suma jau artėja prie 2 mlrd. litų. Šią rinką dalijasi 139 žaidėjai, o pasirašytų sutarčių skaičius siekia 818 tūkst.

Iš jų - apie 118 tūkst. sutarčių sudaryta su greitųjų kreditų bendrovėmis. Greituosius kreditus (iki 1000 litų) šiuo metu išduoda 41 įmonė.

Kai smulkaus vartojimo kredito kaina buvo nuleista (iki 200 proc. kredito sumos), kreditus dalijančios bendrovės gąsdino bankrutuosiančios. Tačiau statistika rodo ką kita - per mažiau nei metus paskolomis jos apdalijo dar daugiau vartotojų.

Nuo 2011 metų kovo iki 2012 metų sausio užfiksuotas net 83 proc. suteiktų kreditų šuolis. „Tendencijos tokios, kad rinka sparčiai auga“, - pastebi Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Žmonės, imantys greituosius kreditus, dažniausiai skolinasi 2,2 mėnesio. Vidutinis vartojimo kredito dydis - 653 litai, o vidutinė metinė bendros kredito kainos norma - 216 proc.

Skaičiai rodo, kad toli gražu ne visi besiskolinantieji įvertina savo finansines galimybes, mat įsiskolinimų suma jau išaugo iki 76,5 mln. litų. 7 proc. pasirašiusiųjų sutartis vėlavo grąžinti paimtą kreditą. Iš viso sutarčių, pagal kurias buvo pradelsta mokėti, skaičius siekia 41 proc.

Paskolos visiems

Skolinama ir skolinamasi neatsakingai, mano V.Vasiliauskas: „Mūsų tyrimas parodė, kad tik dešimtadalis skolintųjų vadovavosi Atsakingojo skolinimo nuostatais. Net 20 proc. vartojimo kreditų teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklės. Manytume, tai aiškiai liudija, kad skolinama iš tiesų neatsakingai“.

„Aš tai galėčiau palyginti su tam tikru sėdimu ant adatos, kai tu skoliniesi tam, kad grąžintum ankstesnę paskolą. Iš tikrųjų bendra skolinimo kaina nemenka - tai yra 200 proc. kainos“, - pastebi Lietuvos banko vadovas.

Banko turimais duomenimis, dažniausiai linkęs įsiskolinti jaunimas. 36 proc. greitųjų kreditų sutarčių yra sudarę asmenys iki 25 metų. Tokio amžiaus kreditų vartotojai dažniausiai pradelsia skolas (asmenų iki 25 metų pradelstos sutartys sudaro 39 proc. visų sutarčių). Beje, jauni asmenys yra linkę skolintis pakartotinai.

Anot V.Vasiliausko, į greitųjų kreditų pinkles jaunimą padeda vilioti agresyvi rinkodara, kai už įsiskolinimą klientai apdalijami premijomis, nuolaidomis. Pavyzdžiui, už paimtą kreditą naujam klientui suteikiama galimybė vaišintis nemokama pica, dalijami dovanų čekiai, sumokami pinigai už naujo kliento pritraukimą.

„Tokios reklamos ištisai rodomos per televiziją. Tiesiog brukamas produktas“, - sakė Lietuvos banko vadovas.

Jo teigimu, viena iš priežasčių, kodėl skolinamasi neatsakingai, - per didelis greitųjų kreditų prieinamumas. Paraiškos kreditams priimamos visą parą, o sutartį galima sudaryti ir mobiliuoju telefonu.

„Mūsų tyrimas parodė, kad net 95 proc. visų sutarčių sudaroma ryšio priemonėmis“, - nurodė jis.

„Akivaizdu, kad toks prieinamumas neleidžia priiminėti sprendimų, tiesiai šviesai pasakysiu, - blaivia galva. Kai žmogus gali pasiimti greitąjį kreditą bet kada, apie pasekmes negalvoja“, - sakė V.Vasiliauskas.

Numatomas sugriežtinimas

Reaguodamas į situaciją greitųjų kreditų rinkoje, Lietuvos bankas ketina griežtinti reikalavimus smulkias paskolas dalijančioms įmonėms. Nuo kitų metų įsigalios teisės aktų pakeitimai, kurie įpareigos kreditų teikėjus visais atvejais vertinti klientų mokumą - turimas pajamas ir finansinius įsipareigojimus. Kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos negalės sudaryti daugiau kai 40 proc. asmens tvarių pajamų.

Be to, kreditų bendrovėms bus uždrausta reklamuoti vartojimo kreditus, skatinant neatsakingą skolinimąsi. Naujų klientų nebus galima vilioti nuolaidomis, dovanomis. Už pažeidimus įmonėms grės baudos nuo 30 iki 320 tūkst. litų.

Tiesa, skolinimo naktimis Lietuvos bankas neketina uždrausti, nors toks draudimas sėkmingai taikomas kai kuriose Europos šalyse (pavyzdžiui, Suomijoje). V.Vasiliauskas įsitikinęs, kad tokia priemonė nereikalinga, nes neatsakingą skolinimąsi ir taip tramdys Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai.

Kol kas neketinama riboti ir paskolų prieinamumo ryšio priemonėmis. Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka mano, kad toks ribojimas šiandien nepasiteisintų.

„Gyvename XXI amžiuje. Ribodami paslaugų plėtrą elektroninėje erdvėje grįžtume atgal. Turbūt pagrindinė problema yra ne tai, kad sutartys sudaromos ryšio priemonėmis, o tai, kad nėra vertinama, ar klientas sugebės grąžinti paskolą“, - sakė jis.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"