VAE verslo planas viešu dokumentu tapo prieš pat jį įteikiant Seimo nariams, kurių sprendimas lems, ar Lietuva įsipareigos prisiimti naują finansinę bei radioaktyviąją naštą.
Bankai tyliai nusisuka
Energetikos ir ekonomikos specialistai jau skaičiuoja, kad naujasis branduolinis reaktorius Lietuvai atneš mažiausiai 1,8 mlrd. litų žalą.
VAE koncesijos sutartis su japonų koncernu „Hitachi“ vien už projektavimo darbus nepriklausomai nuo to, ar bus statoma atominė jėgainė, Lietuvą įklampins į apie 750 mln. litų netesybas.
Lietuvos energetikų konsultantų asociacijos direktorius Martynas Nagevičius, jau išstudijavęs VAE verslo planą, teigia nesuprantantis, kodėl Seimo narius ketinama kone apgauti pateikiant dokumentą, kurio niekas nedrįstų nešti net į bet kurį banką.
„Bet kokiam bankui pateikus verslo planą be išlaidų naudos analizės, prognozuojamų pelnų ir nuostolių, balansų, bankininkai nepradėtų tokio dokumento net skaityti, - vakar „Respublikai“ sakė M.Nagevičius. - Šiuo atveju, matyt, tikimasi, kad Seimo nariams užteks tik jokiais skaičiavimais nepagrįsto teiginio, kad ši investicija yra atsiperkanti“.
Lyg pranešta, kad Lietuvos komerciniai bankai nedrįstų skolinti VAE statyboms. Susitikime su premjeru Andriumi Kubiliumi bankininkai beveik tiesiai tai ir paaiškino Vyriausybės vadovui.
„Atominės elektrinės projektas yra labai didelis, Vyriausybė turi aiškų apsisprendimą jį įgyvendinti, yra labai ilgalaikis. Bankui pagal šiandien turimą informaciją, kuria disponuoja, vis dėlto būtų per anksti sakyti, kad žino, kaip ir kada galėtų dalyvauti. Mums reikėtų per šiuos metus gauti tikslesnės informacijos, - po susitikimo su A.Kubiliumi kalbėjo „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotojas Marius Adomavičius. - Kita vertus, bankas visada gali prisidėti prie šitų projektų, tiesiog investuodamas į Lietuvos Vyriausybės skolinimosi popierius, nes Vyriausybė galbūt išleis kokią nors tikslesnę emisiją“.
Statybos aiškiai vėluotų
Energetikos ekspertas M.Nagevičius atskleidė, kad 160 puslapių apimties VAE verslo plane net nenurodoma, kokį kiekį elektros energijos per metus pagamintų naujasis branduolinis reaktorius.
„Matyt, paliekama Seimo nariams tai patiems susiskaičiuoti iš antrinių duomenų, - ironizavo M.Nagevičius. - VAE verslo plane yra daug nepagrįstų arba abejotinų teiginių, prie kurių galima nebent padėti „klaustuką“, arba duomenų, kurie prieštarauja vėliau padarytoms išvadoms.
Taip pat priimama prielaida, kad VAE statyba neužsitęs, tačiau jau verslo plano 91 puslapyje esančiame pesimistinio scenarijaus aprašyme numatoma statybos pabaiga vėluos 2 metais. Pesimistiniu scenarijumi elektrinės vidutinis metinis galios išnaudojimo koeficientas sieks 85 proc., o optimistiniu - 92 proc.
Šie rodikliai kelia realias abejones, nes 2011-aisiais Tarptautinės branduolinės agentūros publikuotame branduolinių reaktorių veiklos statistiniame leidinyje pateikti duomenys rodo, kad vidutiniškas visų pasaulyje dirbusių ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientas 2001-2010 metais siekė 61,2 proc“.
Energetikos ekspertas stebisi, kodėl ūkio ministras Rimantas Žylius yra gyręsis pasakiškais VAE kasmetiniais pelnais, jeigu jau iš Seimui pateikto verslo plano matyti akivaizdūs projekto nuostoliai.
„Bet kuris ekonomiką šiek tiek išmanantis studentas iš plane pateiktos lentelės apskaičiuos, kad VAE nuostolis bus apie 1 mlrd. 848 mln. litų, - sakė M.Nagevičius. - Taigi galima spėti, kad verslo plano rengėjai, skaičiuodami grynąją dabartinę vertę 90 puslapyje pateiktoje 47 diagramoje, tyčia arba netyčia padarė klaidą kitoje plano vietoje“.
Bijo tautos valios
M.Nagevičius teigė, kad Seimo nariams pateiktuose VAE dokumentuose yra klaidingai suponuota mintis, esą pastačius atominę elektrinę Lietuvai nebereikės leisti pinigų dujoms. Eksperto nuomone, toks argumentas neturi jokios logikos, nes uždarius Ignalinos jėgainę dujų sąnaudos nė kiek nepadidėjo.
„Verslo plane vertinant VAE įtaką naujų darbo vietų kūrimui, biudžetui ir bendrajam vidaus produktui (BVP) nepateiktas algoritmas, kaip šie vertinimai buvo atlikti, - teigė M.Nagevičius. - Be to, neįvertinta, kad pasirinkus alternatyvų - atsinaujinančių energijos išteklių plėtros kelią - įtaka darbo vietų kūrimui, BVP augimui ir biudžeto pajamų augimui būtų kur kas didesnė“.
Vakar Vyriausybė nusprendė, kad Lietuvos piliečiai neturi jokių teisių pareikšti savo nuomonės, ar jie pritaria naujo atominio monstro statyboms. Ministrų kabinetas nusprendė Seimui perduoti savo išvadą, kad tautos referendumui šiuo klausimu nepritaria.
Norint, kad referendumas vyktų kartu su Seimo rinkimais spalio 14-ąją, Parlamento nutarimas turi būti priimtas nuo liepos 16 iki rugpjūčio 13 dienos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą