Šiame konsultaciniame dokumente aprašytos svarbiausios ES šalių problemos pensijų srityje ir siūloma kiekvienai valstybei nutarti, kokiu būdu jas spręsti. Lietuvoje šiam tikslui bus rengiami susitikimai su socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis, akademine visuomene, suinteresuotomis institucijomis. Visoms valstybėms iki lapkričio vidurio pateikus savo išdiskutuotus pasiūlymus, EK pradės rengti Baltąją knygą, kurioje apibendrins siūlomų pasikeitimų gaires.
Žaliojoje knygoje pabrėžiama, kad pensijų sistemoms skiriama didelė viešųjų finansų dalis, todėl būtina apie jų tvarumą kalbėti turint omeny ir visų viešųjų finansų tvarumo užtikrinimą. Pagrindinis uždavinys visoms valstybių narių pensijų sistemoms – kaip mažėjant darbingo amžiaus asmenų ir augant pensinio amžiaus žmonių gyvenimo trukmei, išspręsti vis didėjančias išlaidas pensijoms, tenkančias vis mažesnei darbingo amžiaus asmenų daliai.
Dokumente išvardinti pensijų sistemų modernizavimo prioritetai ir iškeliami konkretūs klausimai, padedantys apibrėžti, kaip tai turi būti pasiekta:
* pensijų sistemų tvarumas ir išmokų adekvatumas (kokios turi būti adekvačios pensininkų pajamos; kaip ES galėtų paremti valstybių narių pastangas didinti pensijų adekvatumą; ar dabartinės pensijų sistemos gali padėti užtikrinti valstybės finansų tvarumą);
* darbo ir pensijos gavimo laikotarpių santykis (kaip pasiekti vėlesnio išėjimo į pensiją amžiaus; ar pensijų koregavimas pagal demografinius pokyčius padėtų pasiekti šio tikslo; kaip, įgyvendinant "Europa 2020“ strategiją, galima skatinti ilgiau likti darbo rinkoje ir panaikinti joje diskriminaciją dėl amžiaus);
* asmenų judėjimo ir pensinių teisių (ypatingai profesinių pensijų) judėjimo ES vidaus rinkoje problema (profesinių pensijų perkėlimo direktyvos klausimai);
* aiškesnių pensijų sistemų ir geresnio informuotumo klausimas (valstybių narių pensijų sistemos yra daugiapakopės, joms vis dažniau taikomi ES teisės aktai, todėl tampa nebeaiškios socialinio draudimo ir privačių pensijų modelių ribos; nebeaiški ir pati pensijos sąvoka; ES teisės aktų peržiūros būtinybės klausimas);
* pensijų fondų mokumo klausimas (kaip turi būti užtikrinamas fondų mokumas; ar reikia bendros ES sistemos apie dalyvavimo ir investavimo galimybes; ar turi būti atnaujinta minimali informacija apie pensijų produktus, jų palyginamumą);
* pensijų politikos valdymas ES lygmeniu (ar ir kokiomis priemonėmis bei kokiais aspektais turėtų būti stiprinamas ES lygmens pensijų politikos koordinavimas).
Žaliojoje knygoje nekvestionuojama valstybių narių prerogatyva spręsti su pensijomis susijusius klausimus ir nesiūlomas idealus visoms šalims tinkantis pensijų sistemos modelis. Tačiau kadangi vienos šalies sprendimai gali padaryti didelę įtaką kitoms šalims, ES politinis koordinavimas šioje srityje būtinas norint padaryti pažangą valstybių narių lygmeniu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą