VMI projekto PSF akiratyje - 400 Klaipėdos regiono įmonių

VMI projekto PSF akiratyje - 400 Klaipėdos regiono įmonių

Gegužės mėnesį startuoja naujas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) projektas PSF. Apie projekto tikslus, iššūkius ir laukiamą efektą pasakoja Klaipėdos AVMI viršininkas Audrius Morkūnas.

VMI pradeda rinkti rizikingų šalies įmonių PVM sąskaitų faktūrų registrus. Kokios įmonės patenka į mokesčių administratoriaus akiratį pirmiausia?

Teikti gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, gavusios tokį nurodymą, privalės rizikingos šalies įmonės, kurių veiklos rodikliai kelia didžiausių įtarimų: deklaruojama sukuriama pridėtinė vertė yra ženkliai mažesnė už analogišką veiklą vykdančių įmonių, sukuriama pridėtinė vertė ir mokami mokesčiai yra neadekvatūs įsigijimams ir pan. Remiantis VMI atlikta rizikos analize, šiuo metu atrinkta 7 tūkst. įvairių verslo sričių įmonių iš visos Lietuvos, taip pat ir apie 400 Klaipėdos regiono įmonių. Šis sąrašas nėra baigtinis ir bus nuolat pildomas, tad bet kuri abejotinų rodiklių įmonė gali tikėtis tokio nurodymo.

Šis projektas - tai viena iš VMI taikomų priemonių, kuri padės geriau administruoti biudžeto pajamas. Gauta informacija leis realiu laiku vertinti verslo elgseną, nustatyti įmones, kurios prisidengdamos fiktyviomis sąskaitomis pasididina atskaitą ir nesumoka PVM. Verslo įmonės negalės slėpti PVM, prisidengdamos neįvykusiais sandoriais, neva brangiai įsigytomis prekėmis ar paslaugomis, o įmonių vadovai negalės pasinaudoti įmonėmis ir įmonių vardu savo reikmėms pirkti prabangių būstų, jachtų ir nemokėti mokesčių.

Projektas orientuotas į rizikingas įmones, tad sąžiningam verslui nėra ko nerimauti?

Didžioji dalis mokesčių mokėtojų sąžiningai deklaruoja bei sumoka mokesčius, tad skaidriai dirbantis verslas jokios papildomos administracinės naštos nepatirs ir nebus trukdomas. Kita vertus, nuo šešėlinės ekonomikos kenčia ne tik kiekvienas šalies gyventojas, bet ir sąžiningai veiklą vykdantis verslas, kuriam sunku konkuruoti su mokesčių nemokančiomis įmonėmis. Todėl būtina užtikrinti lygias konkurencijos sąlygas ir taikyti administravimo priemones tiems mokėtojams, kurių veikla kelia pagrįstų įtarimų.

Numatyta, kad nurodymas teikti duomenis bus duodamas 6 mėn. laikotarpiui. Tačiau, jei analizuojant gautus duomenis arba po kontaktų su mokesčių mokėtojais išsiaiškinsime įtarimus kėlusias priežastis, taip pat jei įmonių veiklos rodikliai ženkliai pagerės, nurodymai gali būti atšaukti.

Nurodymų sulaukusios rizikingos įmonės teiks duomenis VMI, o kaip VMI juos vertins?

Mokesčių administratorius vykdys "kryžminį" duomenų sutikrinimą, tai yra vertins, ar prekes pardavusių, taip pat paslaugas suteikusių asmenų išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra apskaitytos tarp pirkėjų gautų PVM sąskaitų faktūrų, ir atvirkščiai. Antra, nagrinės, ar PVM mokėtojai yra apskaitę PVM sąskaitas faktūras, kurias išrašė PVM skolų turinčios bendrovės ar kiti PVM mokėtojai, galimai dalyvaujantys sukčiavimo schemose, padarę finansinių nusikaltimų ir panašiai. Bus analizuojama, ar tose sąskaitose išskirtos PVM sumos nėra traukiamos į PVM atskaitą, tokiu būdu galimai siekiant sumažinti apmokestinamąsias pajamas ir išvengti mokesčio.

Kita vertus, bus operatyviau nustatytos tos įmonės, kurios išrašo PVM sąskaitas faktūras, tačiau PVM už parduotas prekes ar paslaugas nesumoka. Be to, bus vertinamos deklaruoto iš biudžeto grąžintino PVM skirtumo susidarymo aplinkybės, tai yra dėl kokių sandorių susidarė grąžintinas PVM skirtumas. Paprasčiau bus nustatyti ir pateiktų duomenų ir PVM deklaracijose nurodytų duomenų neatitikimus.

Lietuvoje bus kuriama išmanioji mokesčių administravimo sistema, kuri taip pat turės galimybę kaupti ir analizuoti PVM sąskaitų faktūrų duomenis. Kaip su tuo susijusi dabartinė priemonė?

Kuriant išmaniąją mokesčių administravimo sistemą vienas pirmųjų bus sukurtas PVM sąskaitų faktūrų posistemis, skirtas priimti iš mokesčių mokėtojų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, taip pat vykdyti transakcijų analizę ir nustatyti galimai PVM prievolių vengiančius ir sukčiaujančius mokesčių mokėtojus. O šiuo metu vykdomas projektas PSF kaip tik leis tinkamai pasiruošti šios sistemos sukūrimui. Beje, Lietuva imasi šio projekto remdamasi kitų šalių patirtimi - pavyzdžiui, Estijoje jį įgyvendinant ženkliai išaugo PVM mokėjimai.

VMI ieško ir randa vis naujų priemonių kovai su šešėline ekonomika, tačiau ne mažiau svarbi yra ir visuomenės parama jas įgyvendinant. Ar tikitės jos ir šiam projektui?

Be abejo, visuomenės palaikymas svarbus imantis naujovių. Kaip ir šiam projektui, taip ir visiems kitiems, kuriuos šiemet vykdo VMI - tai tęsiami projektai "Skaidri gamyba", "Nuostolinga įmonė", "Atsakinga statyba", "Ratai", "Šou be šešėlio" ir nauji "Sportas", "Mediena". Tikimės ir Klaipėdos krašto gyventojų bei verslo palaikymo, pirmiausia užtikrinant sąžiningą konkurenciją. O turint informacijos apie nesąžiningus rinkos žaidėjus visuomet svarbu pranešti VMI pasitikėjimo linija 1882.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder