Vyriški darbai laukia moterų

Darbo rinkoje

Kvalifikuotiems darbininkams tebeieškant laimės užsienyje, kai kurie mūsų šalies darbdaviai vis dažniau žvilgčioja į moteris net ir prireikus darbo jėgos vadinamiesiems vyriškiems darbams.

Tiesa, anot Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Andriušio, skelbdami apie laisvas darbo vietas darbdaviai pagal įstatymus negali nurodyti ieškomo darbuotojo lyties.

Vis dėlto ne vienas darbdavys prisipažįsta, jog moterų įmonėje laukiama išskėtus rankas.

"Griežtai nebeskirstoma"

Jau ne vienerius metus moterims, pageidaujančioms išbandyti savo jėgas autobuso vairuotojo kėdėje, atviros bendrovės Klaipėdos autobusų parko durys. Šiuo metu bendrovės autobusą mieste vairuoja viena dailiosios lyties atstovė.

"Turėjome dar vieną. Išėjo į kroviniais užsiimančią įmonę", - apgailestavo bendrovės generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė.

Anot jos, autobusų vairuotojų įmonėje trūksta, o moterys vairuotojos dirba gerai, yra paslaugios ir kantrios, todėl labai mielai būtų priimamos. Vis dėlto besikreipiančiųjų mažai.

"Yra daug priežasčių: reikia gauti atitinkamas vairavimo kategorijas, be to, ir tradicijų nėra", - sakė J. Daugininkienė.

Jau nebestebina apsaugos darbuotojomis dirbančios dailiosios lyties atstovės, nors anksčiau toks darbas buvo laikomas vyrišku.

"Apsaugininko darbas anksčiau buvo suvokiamas kaip pavojingas, o dabar jis apima ir priežiūros, tvarkos palaikymo funkciją. Fizinis krūvis tokiame darbe nėra didelis. Apskritai dabar - lygios galimybės, nebėra griežtai skirstoma į tai, kas tik vyriška arba tik moteriška. Žiūrima į paties žmogaus savybes, tinkamumą ir lūkesčius, o ne į lytį. Jeigu moteris atitinka keliamus reikalavimus, o jai tinka tai, kas siūloma, tai kodėl gi ne?" - sakė bendrovės "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Anot jos, tendencija, jog daugėja moterų, ryškiausiai pastebima būtent tarp apsaugos darbuotojų, nors augimas ir nėra labai didelis - apie 3-4 proc. per metus.

"Man patinka mano darbas", - tvirtina beveik šešiasdešimčiai kranininkių vadovaujanti brigadininkė Irina Plindinienė

"Vyrų mažėja - jie važiuoja į užsienį, todėl ir kviečiame moteris ateiti pas mus. Ir jos ateina", - džiaugėsi AB "Baltijos" laivų statyklos personalo direktorė Jelena Skorochod.

Šioje įmonėje dirba ne viena dešimtis moterų, dauguma - kranininkėmis. Darbuotojas bendrovė ruošia pati.

"Darbo rinka yra išsekusi. Pas mus ateina tos, kurios išvis neturi specialybės, arba kurios nori persiorientuoti į kitą darbą. Krano mašinisčių darbas sąlyginai vyriškas - dirbama ne autokranais, o tiltiniais, ceche po stogu. Šis darbas mažiau apmokamas ir vyrai nelabai veržiasi", - sakė J. Skorochod.

Kelios suvirintojos "Baltijos" laivų statykloje darbuojasi dar nuo sovietmečio, tačiau ateina ir naujokių - dvi jau sėkmingai įsiliejo į vyrišką kolektyvą, o dar trys ruošiamos.

"Kalbėjome su moterimis - jos palankiai vertina vyrišką kolektyvą. Seniau dirbantys vyrai padeda joms, paaiškina. Jie nelabai žiūri į jas kaip į konkurentes. Kol kas... - juokėsi J. Skorochod. - Atmosfera mišriame kolektyve geresnė. Mes patenkinti, kad moterys ateina, stengiamės jas išlaikyti, sudaryti joms kuo geresnes sąlygas."

"O kodėl neišbandyt jėgų? Čia sunku, bet dirbti įmanoma. Prieš tai dirbau parduotuvėje, ten irgi buvo ne lengviau, bet kokie atlyginimai ten ir čia..." - įspūdžiais dalijosi nuo balandžio praktikante, o nuo birželio jau pagal kategoriją suvirintoja "Baltijos" laivų statykloje dirbanti Polina Čaplinskaja.

Moteris čia pateko labai paprastai - atėjo pabandyti laimę aptikusi skelbimą laikraštyje.

"Vaikai sakė, kad pabandyčiau. Vyras tuo metu buvo jūroje, jam buvo staigmena", - šypsojosi ji.

Statybininkių nereikia

Pasak J. Skorochod, Skandinavijos šalyse suvirintojo darbas yra moteriškas - lyčių lygybe garsėjančių šalių dailiosios lyties atstovės šią specialybę mielai renkasi, tiesiog jos nedirba sunkesnėmis sąlygomis.

Dėl masinės emigracijos pakeisti požiūrį į tradicinius vyriškus bei moteriškus darbus teko ir kaimyninei Lenkijai. Praėjusią vasarą į dailiosios lyties atstoves atsigręžė šios šalies statybų įmonės. Naujienų portalai skelbė, jog vis daugiau moterų mokomos statybininkų amato, mat labai daug šalies vyrų išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją.

Augant Lenkijos ekonomikai šalyje darbavosi daugybė statybos kompanijų, statybininkų labai stigo, o darbo neturinčių moterų būta daug, tad sprendimas jas apmokyti naujo amato buvęs logiškas.

Vis dėlto tokia tendencija iki Lietuvos neatkeliavo.

Pasak UAB "Ranga" vadovo Arvydo Juozaičio, statybininkų trūkumo šiuo metu nejaučiama, o moterys tradiciškai dirba nebent apdailos darbus.

"Čia yra sunkus fizinis darbas. Moterys negali kilnoti sunkių svorių, o čia be to neapsieisi. Juolab kad problemų dėl žmonių trūkumo dabar nėra, tad kviestis moteris visiškai nėra prasmės. O ten, kur gali, pavyzdžiui, daryti apdailos, jos eina - taip yra nuo senų laikų", - sakė jis.

Giedrė NORVILAITĖ