Prognozės
Geltonoji Žiurkė ateinančiais metais atneš gerėjantį gyvenimą, - dėl to vieningai sutaria analitikai. Tačiau nepamiršta pabrėžti - ne visiems.
Tiems, kam nepavyksta išsikovoti didesnio atlyginimo, ir kuriems pinigai kasdieninei duonai sudaro didžiąją išlaidų dalį, kitąmet teks dar labiau veržtis diržus. Iki rekordinių aukštumų šoktelėsianti infliacija sotesnį kąsnį atims būtent iš tų, kam ir taip nelengva.
Dėl atitolusios svajonės gyventi geriau bus galima kaltinti ne tik pasaulinį naftos ir maisto produktų kainų augimą, bet ir mūsų šalies valdžią. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius atkreipia dėmesį, kad prie infliacijos prisidės ir rekordinis valstybės išlaidavimas kitąmet.
"Nesakome, kad mokytojų ar policininkų algos neturi augti, tačiau dabartinėje situacijoje augs ne tik jos, bet ir elementarus išlaidavimas reprezentacijai bei tiesiog neūkiškoms išlaidoms", - aptardamas nacionalinį biudžetą teigia jis.
Analitikai prognozuoja, jog ateinančiais metais atlyginimai kils mažiau nei šiemet - apie 15 proc. (šiemet augo beveik 18 proc.). BVP augimas sieks 6,5-7 proc. Vidutinė metinė infliacija turėtų sudaryti 6-6,5 proc.
"Lėšos - netikslingoms programoms"
Lietuvos laisvosios rinkos prezidentas Remigijus ŠIMAŠIUS:
Praėjus tik dienai po biudžeto įstatymo patvirtinimo Seime, tarptautinė reitingų agentūra "Fitch Ratings" sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingo perspektyvą iš stabilios į neigiamą. Šie reitingai lemia palūkanų dydžius ne tik valstybės paskoloms, bet ir visoms Lietuvos įmonėms, kurios nori skolintis iš užsienio finansinių institucijų. Neigiamas skolinimosi reitingas padidins turimų paskolų aptarnavimą, skolintis ateityje kainuos brangiau.
Didėsiančios išmokos, pašalpos skatins vartojimą, o šis reiškinys savo ruožtu prisidės prie kainų augimo. Ilgalaikės pensijų sistemos problemos nėra sprendžiamos, nors skatinant kaupimą būtų prisidedama ir prie infliacijos mažinimo. Dėl neprotingai didelio išlaidavimo ir reformų nevykdymo mokytojai, dėstytojai, gydytojai ir toliau uždirbs ne tiek, kiek galėtų, jei veiktų neišlaidaujančios valdžios ir rinkos sąlygomis. Taip yra todėl, kad dauguma lėšų skiriama neefektyvioms, netikslingoms ir neskaidrioms programoms, o ne algoms didinti.
Vienintelis svarbus teigiamas aspektas kitų metų biudžete - gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas 3 procentais bei socialinio mokesčio atsisakymas, nors šią gerą žiną ir labai aptemdo didėjantys akcizai tabakui (dėl to, kad reikalauja Europos Sąjunga) ir alkoholiui (dėl to, kad valdžiai pritrūko pinigų išlaidavimui).
Infliacija ir toliau sparčiai kils dėl pasaulinių maisto produktų kainų tendencijų, padidėsiančių akcizų tabakui, alkoholiui ir degalams, o taip pat dėl brangstančių dujų ir elektros energijos. Tuo tarpu BVP ir atlyginimų augimo tempai per ateinančius kelerius metus sulėtės. Kadangi sparčiausiai auga plačiai vartojamų prekių ir paslaugų kainos, tai skaudžiai atsilieps fiksuotas arba mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Perkamoji galia turėtų augti tik vidutines ar aukštas pajamas gaunantiems gyventojams.
Norėtųsi tikėtis, kad šios kadencijos Seimas suspės patvirtinti programinį biudžetą ir lėšos bus naudojamos ilgalaikės raidos strategijos tikslams pasiekti, o ne tyliai pradings valstybinėse institucijose. Jeigu sėkmingos reformos bus įvykdytos jau ateinančiais metais, visai realu tikėtis, kad gyvenimas pagerės visiems mokesčių mokėtojams jau artimoje ateityje. Priešingu atveju, gyvenimas gali net pradėti blogėti.
"Paguosti dėl infliacijos negaliu"
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas NAUSĖDA:
Ateinančiais metais ekonomikos augimas bus mažesnis nei šiemet. BVP augimas sieks 6,5 proc., o 2009 metais dar sulėtės iki 6 proc. To negalima pavadinti kietuoju nusileidimu, o tik laipsnišku lėtėjimu.
Negaliu paguosti dėl infliacijos - kitąmet ji pasieks aukščiausią lygį. Vidutinė metinė infliacija, mūsų prognozėmis, bus 6 proc., o atskirais mėnesiais gali pasiekti ir 10 proc. Tai mažins perkamąją galią, blogins lūkesčius, prisidės prie menkesnės motyvacijos pirkti ir vartoti bei nutolins nuo ekonomikos perkaitimo.
Lėtės ir atlyginimų augimas. Atlyginimų vokeliuose bus "ištraukiama" vis mažiau, nes tai nėra procesas be pabaigos. Ateinančiais metais atlyginimai augs 15 proc., o 2009-aisiais - 13 proc. Tai daugiau, nei sudarys infliacija, tad vidutinis pragyvenimo lygis pakils. Visgi atsiras paradoksas, kai atlyginimai augs labiau nei infliacija, tačiau lūkesčiai ir vartojimas blogės. Taip yra todėl, kad esame nelinkę priimti vidutinių rodiklių. Yra žmonių, kurių pajamos auga 50 proc. per metus - jie infliacijos nejaučia. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurių pajamos nedidėja. Bus nemažai gyventojų, kurių gyvenimo lygis gali ir pablogėti.
Nacionalinis biudžetas kitiems metams sudarytas gana įtemptai, didele dalimi remiasi vadinamosiomis infliacinėmis pajamomis. Jei ekonomikos sulėtėjimas bus staigesnis nei prognozuojama, gali kilti įtampa, valstybei gali tekti net apkarpyti kai kurias išlaidas.
"Palūkanos dar didės"
Banko "DnB NORD" vyriausiasis analitikas Rimantas RUDZKIS
Laukiame lėtesnio BVP augimo. Sumažės tokie aukšti skolinimosi ir vidaus vartojimo tempai, lėtės ir vartojimas. Metų gale infliacija sulėtės, nes tokio didelio maisto ir naftos kainų šuolio pasaulyje, kuris turėjo įtakos ir Lietuvai, kitąmet nesitikime. Šiemet atlyginimai augo šuoliais, kitąmet tikriausiai jau to nebebus.
Kitąmet biudžetas bus deficitinis, nes pajamų planas yra optimistinis. Be to, prieš rinkimus Seimas tikrai nepraleis progos paišlaidauti. Abejojame, ar pavyks surinkti daugiau pajamų nei planuojama, nes pajamos numatytos didelės. Jei ekonomika lėtės, viršyti lengva nebus.
Gyvenimas šiek tiek gerės, nes atlyginimų augimas bus spartesnis nei kainų, bet tai - vidutiniškai per visą šalį. Tam tikroms žmonių grupėms gyvenimas gali ir pablogėti, nes infliacija išliks. Atlyginimų augimas 15 proc. nereiškia, kad tiek kils visiems. Kam nekils, tų perkamoji galia sumažės.
Manau, kad dar padidės ir palūkanų normos. Iš Europos centrinio banko tono - atvirai nesako - jaučiama, kad palūkanos dar truputį bus didinamos.
"Didės kontrabandininkų įplaukos"
Asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" prezidentas, AB "Alita" generalinis direktorius Vytautas JUNEVIČIUS:
Lietuvos maisto pramonė stovi gana tvirtai, yra konkurentabili, o vartotojas patikimas, nepaisant dėl objektyvių priežasčių didėjančios savikainos. Žvelgdamas į ateinančius metus optimizmu netrykštu, bet ir nesu pesimistas - bus darbiniai metai. Jie nebus lengvi ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai dėl visuotinio brangimo, prasidėjusio nuo energetikos kainų. Kalbos apie žydinčią ekonomiką, prie kurios žmonės buvo pripratę, nebus, bet krizių taip pat neįžvelgiu.
Sudėtingesnė situacija gali susidaryti alkoholio rinkoje. Valdžia didina akcizus, kurie turėtų sumažinti alkoholio vartojimą ir padidinti įplaukas į biudžetą, tačiau manau, kad nei viena, nei kita nepasitvirtins. Išaugs nelegalus vartojimas ir kontrabandininkų įplaukos. Galų gale, nelegalus vartojimas yra ne tik pinigai, tai - ir ligos, apsinuodijimai. Pasekmės dar liūdnesnės.
"Romantizmo laikai pasibaigė"
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, UAB "Eika" direktorius Robertas DARGIS:
Manau, kad 2008 m. taps nekilnojamojo turto rinkos stabilizacijos, realizmo ir konsolidacijos metai. Ir tai yra gerai. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. pradžioje 2 987 Lietuvoje įregistruotos įmonės savo veikloje nurodė vienokias ar kitokias nekilnojamojo turto plėtros ar statybų veiklas. Šis skaičius rodo, kad šalyje pastaraisiais metais veikė daug bendrovių, turinčių ir galinčių išgyventi iš nedidelių užsakymų. Kitąmet jos neišvengiamai turės konsoliduoti savo verslą, stambėti, susilieti arba užsidaryti.
Verslo viduje galimas persiorientavimas - iš gyvenamojo būsto statybos į kitas veiklas, pavyzdžiui, logistikos ir prekybos centrų statybą, projektų plėtojimą užsakovams.
2008 m. taip pat tai turėtų būti metai, kai Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros kompanijos bandys judėti už sienos, nors ankstesnieji bandymai Ukrainoje, Rumunijoje bei Kaliningrade ir nebuvo besąlygiškai sėkmingi. Galima būtų manyti, kad kitąmet bus renkamasi kitokia geografija - pavyzdžiui, tiriama Europos Sąjungos šalių rinka, kuri nėra tokia dinamiška, kaip Lietuvos rytinių kaimynų, bet patraukli kainomis. Galima prognozuoti, kad bendrovės ieškos naujų verslo galimybių Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, kur gyvena nemažos lietuvių bendruomenės.
Vidaus rinkoje turėtų dominuoti efektyvumo didinimo paieškos. Didelės įtakos tam turės užaugsiančios dujų ir naftos kainos. Į jas atsižvelgdami vartotojai skolinsis atsargiau ir savo ateitį planuos santūriau.
2007 m. trečiąjį ketvirtį šalyje buvo išduota 2 513 leidimų statyti 2 539 gyvenamuosius namus. Tačiau auganti infliacija ir griežtėjančios skolinimosi sąlygos šiuos skaičius gali koreguoti, nes būsto statyba yra labai jautri bendrosioms vartotojų nuostatoms ir jų tikėjimui, kad ekonomika klestės. Juk pasitikėjimas rinka yra pagrindinis ilgalaikių įsipareigojimų, nuo kurių prasideda būsto statyba, variklis. Manau, kad romantizmo ir nepagrįstų spekuliacinių lūkesčių laikai pasibaigė. Juos pakeis racionalus apskaičiavimas.
"Žvelgiame optimistiškai"
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Vaidotas ŠILEIKA:
Krova Klaipėdos uoste kitais metais augs, kaip augo ir šiemet, jei nenutiks kas nors nenumatyta. Kitas klausimas - kokio dydžio bus tas augimas. Prognozuojame 10-15 proc. - mažesnį nei šiemet. Viskas priklausys nuo rinkų - gal, pavyzdžiui, atsivers rusiškoji. .Kita vertus, jei sulėtės ekonomikos augimo tempai, mažės prekių importas, bus mažiau statybų, mažės ir krova. Vis dėlto žvelgiame optimistiškai. Uostas vystosi, statomi nauji terminalai, o tai didina jo patrauklumą.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą