Prabėgo savaitė nuo pereinamojo laikotarpio pabaigos, kai prekyvietėse galėjome atsiskaityti abiem valiutomis - litu ir euru. Nors bankuose dar galima išsikeisti kojinėse užsilikusius ar netikėtai atsiradusius senuosius pinigus, apyvartoje lieka visoje Europoje pasklidę pinigai - eurai.
Įspūdingi kiekiai
Euras laikomas unikalia valiuta. Net 23 Europos šalyse cirkuliuoja per 16,7 milijardų vienetų banknotų ir 110 milijardų euro monetų. Prieš šiuos skaičius kiek nublanksta suplanuotas lietuviškų euro monetų, papuoštų Vyčiu, kiekis. Lietuvos bankas skaičiuoja, kad šiemet lietuviškų euro monetų kiekis apyvartoje turėtų pasiekti numatytą 370 milijonų kiekį.
Galima tik spėlioti, per kiek laiko Vyčiu papuoštos monetos "išjos" į Europą ir susimaišys su kitose Europos šalyse nukaldintomis monetomis. Vien Vokietija, įsivedusi eurą, nusikaldino per 17 milijardų monetų, tačiau kasmet apie 4-5 procentus ereliu papuoštų monetų "išskrenda" į kitas šalis. Bendras visų euro monetų skaičius Europoje per 2014 metus padidėjo daugiau nei 4 milijardais vienetų.
Niekur kitur pasaulyje neegzistuoja valiuta, kurių monetas puošia dešimtys skirtingų vaizdų. Gavę grąžą pratinamės, kad saujoje barška ne tik lietuviškas Vytis, bet ir iš kitų Europos šalių atkeliavusios monetos, papuoštos 23 šalių sumanytais atvaizdais - monarchais, įžymiais asmenimis, heraldika, istorinių ir architektūrinių paminklų paveikslėliais.
Kviečiame iš arčiau susipažinti, kokie pinigai nuo šiol skambės mūsų piniginėse. Beje, apyvartoje yra ir tokių monetų, už kurias kolekcininkai pasiryžę pakloti net kelis šimtus eurų.
Retos monetos - vertingos
Nors euro zona laikoma 19 šalių, euras cirkuliuoja net 23 šalyse. Tokios mikrovalstybės kaip Andora, Vatikanas, San Marinas ir Monakas nepriklauso Europos Sąjungai, tačiau pasirašiusios monetarinį susitarimą įgijo teisę naudotis euru ir net kaldinti savo monetas.
Tikimybė, kad šių šalių monetų rasime gavę grąžą - itin maža. Dažniausiai mažosios valstybės jų nusikaldina tik kelis šimtus tūkstančių, todėl jos tampa kolekcininkų taikiniu. Pavyzdžiui, už kai kurias itin retas Vatikano nukaldintas monetas, kuriose vaizduojamas popiežius Jonas Paulius II, galima gauti net keletą šimtų eurų.
Beje, nors euras oficialia tarp Prancūzijos ir Ispanijos įsispraudusios Andoros valstybės valiuta tapo 2012 metų balandį, pirmosios šios šalies monetos apyvartoje pasirodė tik praėjusią savaitę. Ilgai trukusį įvedimą apsunkino ir tai, kad andoriečiai Europos Komisijos buvo paskatinti laikytis religinio neutralumo ir pakeisti 50, 20 ir 10 euro centų monetų dizainą, ant kurių andoriečiai planavo vaizduoti šventojo, primenančio Jėzų Kristų, atvaizdą.
Nors šios valstybės ir nepriklauso Europos Sąjungai ar euro zonai, euras oficialia valiuta yra laikomas Kosove bei Juodkalnijoje.
Mini svarbias datas
Europoje cirkuliuoja dešimtys įvairaus dizaino ir įvairių šalių monetų, šių kolekciją kasmet papildo naujos, proginėmis vadinamos monetos. Pagal susitarimą su Europos centriniu banku kiekviena šalis kasmet turi teisę išleisti iki dviejų įsimintiems įvykiams paminėti skirtų monetų.
Nors proginės monetos tegali būti 2 eurų vertės, valstybėms suteikiama teisė leisti ir kolekcines monetas, kurių vertė gali siekti keliasdešimt eurų.
Pirmąją proginę monetą 2004 metais išleido Graikija, kurioje buvo minimos tuomet vykusios Atėnų olimpinės žaidynės. Latviai pernai nusprendė išleisti dvi 2 eurų monetas, kurių vienoje vaizduojamas juodasis gandras, simbolizuojantis šių paukščių apsaugą, o kitoje monetoje primenama, kad Ryga tapo 2014-ųjų metų kultūros sostine.
Lietuvos bankas 2016 m. numato išleisti keturias kolekcines eurų monetas. Tai trys sidabrinės 20 eurų monetos, skirtos Nepriklausomybės įtvirtinimo 25-mečiui, kovoms už laisvę atminti, XXXI olimpinėms žaidynėms Rio de Žaneire, ir viena auksinė 5 eurų moneta iš serijos "Lietuvos mokslas". 2017 m. planuojama išleisti keturias 20 eurų kolekcines monetas.
Iki 2017 m. planuojama išleisti tris progines 2 eurų monetas su Lietuvos nacionaline puse. Tai bus moneta, skirta lietuvių kalbai, moneta, skirta baltų kultūrai, ir moneta, skirta Vilniui - kultūros ir meno valstybės sostinei.
Bando klastoti
Nors euro monetų vertė, lyginant su banknotais - nedidelė, tačiau atsiranda gudročių, kurie bando jas padirbinėti. Pernai gruodžio mėnesį italai Neapolo uoste sulaikė konteinerį iš Kinijos, kuriame aptiko tūkstančius padirbtų vieno ir dviejų eurų vertės monetų. Jų vertė siekė per 556 tūkst. eurų.
Kasmet nuo 2006 metų įvairiose Europos šalyse sulaikoma nuo 150 iki 200 tūkstančių netikrų euro monetų. Europolas teigia, kad šių klastojimu užsiima stambios Kinijoje veikiančios nusikalstamos grupuotės.
Dažniausiai klastoti bandoma vokiškas euro monetas, tačiau klastočių aptinkama visose eurą įsivedusiose šalyse, o jų kokybė stebina bankininkus - plika akimi šiuos sunku atskirti nuo tikrųjų, o kad moneta - klastotė, nesupranta ir prekybiniai aparatai.
Vis dėlto netikras euro monetas nesunku atpažinti - padirbinėtojams sunkiai sekasi atkurti unikalių euro monetoms skirtų lydinių spalvas, sudėtingas atvaizdų detales.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą