Apklausa: pusė šalies gyventojų baiminasi padirbtų eurų

Tyrimo duomenimis, pusė šalies gyventojų nuogąstauja, kad Lietuvoje įsivedus eurą apyvartoje pasirodys padirbtų pinigų, kurių jie negalės atpažinti.

UAB "Hansab" užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad nerimauti dėl padirbtų euro banknotų Lietuvoje dažniau linkę vyresni respondentai, taip pat žemiausio išsimokslinimo, vidutinių ir mažesnių pajamų grupės atstovai, mažesnių miestų ir kaimo vietovių gyventojai. Jie taip pat dažniau jaučia informacijos, kur kreiptis aptikus padirbtus eurus, trūkumą.

Tokią baimę jautė ir panaši dalis Latvijos gyventojų, dabar jau pusmetį gyvenančių su vieninga Europos Sąjungos valiuta.

Daugiau kaip pusė (58 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad euras yra apsaugotas nuo padirbinėjimo ir nėra jokios priežasties dėl to nerimauti. Latvijoje taip manančių buvo gerokai mažiau, apie trečdalis gyventojų. Nacionalinės valiutos atžvilgiu kur kas palankesni savajai buvo Latvijos gyventojai - beveik pusė (45 proc.) jų laikėsi nuomonės, kad latas yra geriau apsaugotas nuo padirbinėjimo negu euras. Lietuvoje taip manančių yra maždaug trečdalis.

Europos centrinio banko duomenimis, praėjusių metų pusmetį iš apyvartos buvo išimta 353 tūkst. padirbtų euro banknotų, tai yra 11,4 proc. daugiau negu per 2013 m. pirmąjį pusmetį. Daugiau kaip 75 proc. visų padirbtų banknotų sudarė 20 ir 50 eurų kupiūros.

Teigiama, jog didžiausių iššūkių pereinant prie naujos valiutos patirs prekybininkai ir paslaugų tiekėjai - didžiausios problemos yra susijusios su pinigų tikrinimu, saugojimu, monetų skaičiavimu ir pinigų inkasavimu. Gyventojai dažniau nuogąstauja dėl tautos ir valstybės identiteto praradimo bei kainų išaugimo.

UAB "Hansab” užsakymu tyrimą birželio 16-25 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai”. Toks pats tyrimas pernai buvo atliktas Latvijoje.