Be lito, su algomis

Nuo sausio Lietuvoje įvedus eurą pinigų politiką prižiūri Europos centrinis bankas. Lietuvos bankui darbo sumažėjo, bet etatai ir geros algos nenaikinamos. Neskelbiama, kiek konkrečiai per mėnesį uždirba valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, tačiau apytikriai suskaičiuoti, kiek priklauso, galima. Valdybos narių vidutinė mėnesio alga paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 20 988 litus. O Lietuvos banko įstatymas numato: valdybos narių alga negali viršyti 90 proc. valdybos pirmininko algos. Tad banko vadovas turėtų gauti ne mažiau nei 23 320 litų (maždaug 6760 eurų) vien algos per mėnesį.

„2015 m. sausio 1 d. Lietuvai tapus Bankų sąjungos nare, Lietuvos bankas įgijo balso teisę ECB Priežiūros valdyboje, kuri sprendžia svarbiausius euro zonos bankų priežiūros klausimus. Trijų didžiausių Lietuvos bankų - SEB, „Swedbank“ ir DNB - tiesioginę priežiūrą perėmė ECB“, - vakar pranešė Lietuvos bankas.

Kitaip tariant, centrinis šalies bankas neteko kelių komercinių bankų priežiūros funkcijų, sprendžiant euro zonos reikalus jos atstovas tegali pakelti ranką arba balsuoti „prieš“. Logiškai mąstant, netekus dalies funkcijų darbo turėjo gerokai sumažėti, todėl ir dalį darbuotojų būtų galima atleisti arba bent jau sumažinti jiems algas. Tačiau kol kas nieko panašaus nevyksta.

Kam bereikalingas Lietuvos bankas? - klausėme paties banko atstovų.

„Šaliai įsiliejus į euro zoną, Lietuvos bankas pradeda dalyvauti ECB pinigų politikoje. Pavyzdžiui, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kartu su kitais euro zonos bankais šią savaitę dalyvaus sprendimus dėl pinigų politikos priimančioje ECB Valdančiojoje taryboje. Lietuvos banko atstovai taip pat jau dirba su pinigų politikos vykdymu susijusiuose komitetuose.

Pernai rugsėjį Lietuvos banko įstatymo pakeitimais Lietuvos bankui suteikta nauja pareiga - įgyvendinti makroprudencinę politiką. Šios naujos politikos krypties, kurią Lietuvos bankas vykdo šalia pinigų politikos ir finansinių įstaigų priežiūros, pagrindinis tikslas yra prisidėti prie visos finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą“, - „Vakaro žinioms“ atsakė banko Komunikacijos departamento vadovas Giedrius Simonavičius.

Lietuvos bankas neskelbia, kiek per mėnesį uždirba jo valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas, tačiau apytikriai paskaičiuoti galima. Mat skelbiama, kad valdybos narių vidutinė mėnesio alga paskutinį praėjusių metų ket-virtį siekė 20 988 litus. O Lietuvos banko įstatymas numato: valdybos narių alga negali viršyti 90 proc. valdybos pirmininko algos. Tat banko vadovas turėtų gauti ne mažiau nei 23 320 litų per mėnesį. Ir dar jam priklauso 15 proc. algos dydžio suma (neatsiskaitytinai) „atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms“. Tai būtų dar apie 3500 litų.

Padalinio vadovai ir jų pavaduotojai (tokių Lietuvos banke yra net 84) vidutiniškai uždirba 8739 litus, vyr. specialistai (jų yra 84) - 6145 litus, vyresnieji specialistai (tokių priskaičiuojama 174) - 4354 litus, specialistai (173) - 2942 litus, darbininkai, kurių iš viso tėra 5 - 2007 litus. Beje, bendras darbuotojų skaičius (neskaitant tarnautojų, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos ar nemokamos atostogos jų darbo ECB ar Tarptautiniame valiutos fonde metu) per pernykščius metus išaugo nuo 599 iki 629.

Anot G.Simonavičiaus, tai yra mažiau nei po 2012 m. įvykusio Lietuvos banko struktūrinio pertvarkymo (kai tarnautojų skaičius 2012 m. spalio 1 d., palyginti su sausio 1 d., sumažėjo 13,7 proc. iki 673). Beje, 36 darbuotojų šiuo metu dirba pagal terminuotas sutartis.

Dabar, kai net didžiuosius šalies bankus prižiūrės ECB, ar Lietuvos bankas netapo institucija, turinčia simbolines galias? - „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Broniaus Bradausko.

- Iš esmės Lietuvos banko funkcijos liko tokios pačios, kokios buvo, tik nebereikės prižiūrėti didžiųjų komercinių bankų, kuriuos prižiūrės ECB. Jiems liko ir infliacijos valdymo, kredito unijų, draudimo rinkos priežiūros funkcijos ir t.t.

- Tačiau funkcijų sumažėjo, todėl gal ir dalį darbuotojų reikėtų atleisti arba bent jau sumažinti algas?

- Mes komitete apie tai kalbėjome su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku. Jis pažadėjo pažiūrėti, kaip pasiskirstys darbo krūviai, nes esą padaugėjo darbo, susijusio su euro įvedimu. Todėl kol kas etatų mažinimo nebus, o laikui bėgant reikės pažiūrėti. Tačiau per praėjusius metus darbuotojų skaičius padidėjo dėl euro įvedimo. Nors, kita vertus, mes Seimo komiteto biure susitvarkėme su esamais darbuotojais, naujų nepriėmėme, nors dėl euro reikėjo keisti šimtus įstatymų. Žmonės dirbo po darbo, savaitgaliais. Ir susitvarkėme. Ar Lietuvos banko naujai priimti darbuotojai bus atleisti - neturiu duomenų. Tačiau grįžę po atostogų tikrai žiūrėsime, ar negalima kaip nors optimizuoti Lietuvos banko veiklos, nes jis, kaip ir kitos institucijos, yra gavęs užduotį šiemet sumažinti išlaidas 5 proc. Tikiuosi, kad įpareigojimą vykdys.

- Kas nustato Lietuvos banko darbuotojų skaičių, jų algų dydį?

- Viską nustato Lietuvos banko valdyba.

- Dabar, kai Lietuvos bankas tapo kone ECB padaliniu, ar galėsime vykdyti kokią nors savarankišką pinigų, ekonominę politiką?

- Savo pinigų politikos neturėjome, nes litas buvo susietas su euru, tai dabar dar labiau neturėsime. Juk euras yra bendra euro zonos valiuta ir Lietuva niekaip negalės daryti įtakos euro kursui, ECB nustatytoms palūkanoms ir panašiai. Lietuvai tapus Bankų sąjungos dalimi, mūsų ekonominė, finansinė nepriklausomybė, kurios ir taip beveik nebuvo, dar labiau sumažėjo.

Kai valstybė savo finansus valdo pati kaip nori, ji yra pilnakraujė valstybė. Kadangi to neturime, nesame pilnakraujė valstybė. Juo labiau kad neturime valstybinio komercinio banko arba bent jau stambaus lietuviško kapitalo komercinio banko. Viskas yra užsienio rankose ir tai manęs visiškai nedžiugina. Todėl mes rengiame įstatymų projektus, kad bent jau pagyvintume kredito unijų veiklą, suteiksime joms daugiau teisių. Dabar, kai valstybinio komercinio banko steigimas buvo dukart pražiopsotas (bankrutavus Ūkio ir „Snoro“ bankams), galbūt bent pavyks išauginti kooperatinį banką kredito unijų pagrindu, kad vis dėlto Lietuvoje, ypač smulkųjį verslą, galėtume remti nepriklausomai nuo užsienio vėjų. Nes dabar, kai užsienio bankai užsispiria ir verslo nekredituoja, jis nustoja augti ir net ima mažėti. Mano svajonė, kad valstybė bent jau kuriame nors komerciniame banke turėtų 50 proc. plius vieną balsą, kad bet kuriuo momentu galėtume priimti sprendimus, kaip spręsti iškilusias problemas. Dabar to daryti negalime.

- ECB parėmė trijų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų kontrolę. Kaip manote, nuo to kontrolė sustiprės ar įvyks priešingai?

- Turime įvairių pavyzdžių. Juk ir keli ECB prižiūrimi bankai bankrutavo. Manyčiau, kad kai prižiūri vietoje, priežiūra yra geresnė. Tačiau kategoriškai negaliu teigti nei taip, nei taip.

- Lietuvos bankas džiaugiasi, kad mes dabar esame lygiateisiai ECB valdančiosios tarybos nariai...

- Taip, formaliai balsą mes ten turime. Tačiau juk ten sėdi Vokietija, Italija, Anglija, Prancūzija. Ir tarp jų - Lietuva. Ar galime tikėtis, kad mūsų balsas nebus tik simbolinis?

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“