Šie žmonės, o tokių – bent 600, neatsisakė kaupimo per politikų duotą pusmečio terminą. Vartotojų organizacijų teigimu, šitiek žmonių – jau pagrindas Seimui duoti jiems antrą šansą. Bet valdančiųjų atstovas sako, kalti patys staiga susizgribę žmonės.
Kūrybininku save vadinantis Lukas Keraitis yra tarp tų, kurie pensijai kaupia privačiai, nors visai to nenori. Į kaupimą vilnietis įtrauktas nuo šių metų ir, kaip ir visi, iki liepos galėjo atsisakyti. Manė, kad taip ir padarė.
„Dar birželio mėnesį domėjausi apie tą kaupimą ir nusprendžiau nekaupti. Viską suspaudinėjau, kad nekaupčiau. Dar paskutinę dieną, prieš pat 12 valandą dar kartą pasitikrinau dėl visa ko, ir, atrodo, kad tikrai pasirinkau nekaupti, bet paskui liepą po kelių savaičių atėjo laiškas man, kad sveiki, sveikiname kaupiant tokiam ir tokiam fonde. Tai aš buvau pakankamai nustebęs“, – pasakoja Lukas.
Tapti II pensijų pakopos dalyviu Lukas nenorėjo, nes, sako, nesąs tikras, kaip taip ruoštis būsimai senatvei yra geriausias variantas. Jis domisi alternatyvomis, svarsto ateityje investuoti į nekilnojamą turtą.
„Jaučiuosi nepatogiai, kad kaupiu ne savo noru. Ir nenorėčiau kaupti. Aš vis tikiuosi, kad galbūt dar kažkaip pakeis ir bus galima atšaukti“, – teigia vyras.
„Sodra“ gavo 560 pensijų sistemos naujokų prašymų nutraukti privatų jų kaupimą. Dar esą keliasdešimt žmonių tokį pat prašymą pateikę pensijų fondams, kuriuose kaupė iki reformos. Kiek tokių kaip Lukas, kurie raštu nesikreipė, nežinia.
Bet vilties jiems nesuteikia nei politikai, nei „Sodra“. Ši, anot jos atstovo, ar leisti žmogui išeiti iš II pakopos, pirmiausia sprendžia pagal tai, ar jį pasiekė jos pranešimas apie automatinį įtraukimą. Sąrašas kitų pateisinančių aplinkybių neskelbiamas.
„Jeigu gyventojas nebuvo informuotas, tai yra esminis kriterijus ir 99 proc. atvejai vertinami pagal šį kriterijų. Arba, tarkim, jeigu žmogus būtų dėl sveikatos būklės negalėtų per tą laikotarpį priimti sprendimo. Bet argumentas, kad tiesiog birželį atostogavau ir nespėjau, tik tai liepos pradžioje grįžau, na, nėra pakankamas“, – sako „Sodros“ atstovas.
Leisti dar kartą priimti sprendimą „Sodra“ sako galėtų, jei atsirastų tai numatanti pataisa. Ir valdančiųjų Seime, ir Vyriausybės atstovai tvirtina, kad to nebus.
„Kalbėti apie kažkokį įstatymo keitimą, kad dar kartą atidarytume langą, tai tikrai apie tai nesvarstoma. Nes II pakopos, o ir bendrai visos pensijų sistemos turi būti labiau nuoseklios, tvarios, kiek galima mažiau pakeitimų“, – sako ministras L. Kukuraitis.
„Žmogus staiga prisimena, kad jis turi tuos įsipareigojimus, tai, deja, bet mes keisti nieko negalime, nes tai būtų nesąžininga visų kitų, o čia yra jau arti milijonas skaičius žmonių atžvilgiu, kurie apsisprendė sąmoningai. Mes tiesiog negalime jų teisių pažeisti“, – teigia Seimo narys Tomas Tomilinas.
„Tiems milijonui ar kiek, kurie jau pasirinko ir nebenori nieko keisti, jiems būtų apskritai nei šilta nei šalta, kad tas terminas yra pratęstas. Jeigu tai kilo jau tokiu rimtu mastu, jeigu tai liečia nebe keletą žmonių, o kelis šimtus, tai neabejotinai reiktų būtent Seimo įsikišimo. Sakyčiau, tai yra vienintelė ir dabar reikšminga problema, kurią reikėtų išspręsti, šiek tiek pakeitus įstatymą ir suteikus tą antrą progą“, – sako Vartotojų organizacijų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys.
Politikai nepatenkintiems siūlo bylinėtis, bet žmonės sako, tai kainuos.
Anot vartotojų atstovo, šimtų žmonių situacija yra žinia, kad „Sodros“ elektroninė sistema per paini.
Lukas sako, jos nepalengvinus, kitąmet vėl bus kažko nesupratusių. O jam įmoka į privatų pensijų fondą palaipsniui didės iki 3-jų proc. mėnesio pajamų. O tai esą pinigai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą