Pastaraisiais metais gana sparčiai augusios gyventojų pajamos sudarė sąlygas atsipalaiduoti ir ne taip kruopščiai skaičiuoti asmeninius bei šeimos biudžetus. Nuo 2017 m. 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, kurie finansus planuoja nuolat, bei planuojančių biudžetą ruošiantis įsigyti brangesnį pirkinį. Koronaviruso krizė daugeliui priminė seną gerą tiesą, kaip svarbu planuoti pajamas ir išlaidas bei dalį lėšų skirti taupymui ir finansiniam rezervui kaupti.
Pandemijos atneštos, o tiksliau – primintos finansų pamokos gali padėti išsiugdyti ir finansinį atsparumą, ir tvarią finansinę elgseną apskritai. Tad kaip turėtų atrodyti nauja finansinė pradžia po pandemijos, kokius įpročių reikėtų prisiminti, o kuriuos „mesti per bortą“?
Biudžeto planavimas – ne tik mintyse
Asmeninis ar šeimos biudžetas yra svarbus dėl kelių priežasčių. Visų pirma, jis padeda užtikrinti, kad finansų nepritrūks būtinosioms išlaidoms. Juk neplanuodami išlaidų galime nė nepastebti, kad mėnesio gale sąskaita už komunalines paslaugas yra didesnė nei pinigų likutis banko sąskaitoje.
Biudžetas taip pat svarbus ir siekiant sukaupti finansinę pagalvę netikėtiems atvejams, kada smarkiai sumažėja pajamos ar netikėtai padidėja išlaidos. Asmeninį ar šeimos biudžetą planuoti ir valdyti veiksmingiausia pasitelkus išmanius biudžeto įrankius, pavyzdžiui, „Swedbank“ interneto banke esantį funkcionalumą „Mano biudžetas“, įvairias išmaniojo telefono programėles ir netgi paprastą excel lentelę.
Vis dėlto, kaip rodo tyrimas, didžioji dalis gyventojų (71 proc.) biudžetą planuoja intuityviai, tai yra, savo mintyse. Taip planuojančių biudžetą nuo 2017 m. padaugėjo 3 procentiniais punktais.
20 proc. apklaustųjų sako, kad finansus planuoja pajamas ir išlaidas fiksuodami popieriuje, 15 proc. respondentų turi susikūrę savo sistemą elektronine forma, o savo interneto banke paskyroje esančiais įrankiais naudojasi 8 proc. gyventojų.
Pagrindinis tikslas – sukaupti finansinį rezervą
Nepaisant to, kad per trejetą metų sumažėjo savo biudžetą planuojančių gyventojų, išaugusios jų pajamos sudarė sąlygas finansinius netikėtumus pasitikti šiek tiek geriau pasirengus. Tyrimas rodo, kad gyventojų, nesukaupusių jokio finansinio rezervo ar turinčių santaupų, kurių pakaktų vos iki trijų mėnesių, sumažėjo 7 procentiniais punktais.
Vis dėlto, jokio finansinio rezervo arba labai mažą rezervą turėjo didesnioji gyventojų dalis – net 58 proc. Todėl netikėtai užklupusi koronaviruso krizė daugelį mūsų privertė suvokti finansinės saugumo pagalvės svarbą čia ir dabar. Kaip rodo gyventojų apklausa, 72 proc. lietuvių per karantiną suprato, kaip svarbu turėti sukaupus „finansinius lašinukus“.
Per mėnesį atsidėdami 10–20 proc. savo pajamų, turėtume siekti sukaupti maždaug 3–6 mėnesių namų ūkio išlaidų dydžio finansinę pagalvę. Net jei nebesusidursime su panašia krize, finansinis rezervas pagelbės, pavyzdžiui, netikėtai praradus darbą, sušlubavus sveikatai arba tiesiog prireikus didesnės sumos sugedusio automobilio remontui.
Laikas parodys, ar, supratę finansinio rezervo ir biudžeto planavimo svarbą, laikysimės tvaresnės finansinės elgsenos. Ar visgi atleisime vadeles ir grįšime prie senų įpročių, kurie šalyje įvedus karantiną mums sukėlė nemažai įtampos.
Belieka tik patiems sau palinkėti, kad išmoktos netikėto karantino pamokos nenueitų veltui, o bet kokias asmenines ar visuotines finansines negandas pasitiktume labiau pasirengę nei šių metų kovą, kai mus užklupo pasaulinė pandemija.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą