Gyvenimas po urėdijų reformos tęsiasi: problemas bandoma spręsti

Toli gražu ne visi miškininkai džiaugsmingai sutiko reformą. Žinia, dėl permainų nemažai žmonių neteko turėtų šiltų vietelių. Kai kurie jų pasitraukė iš miškininkų gretų savo noru protestuodami prieš tokį procesą. Visoje Lietuvoje iš visų buvusių 42 urėdijų išėjo apie 334 darbuotojai.

Tik metams baigiantis Kretingos regioninio padalinio miškininkai lengviau atsiduso - bent jau nebesigirdi skleidžiamos propagandos apie miškų žlugdymą Lietuvoje. Kokias problemas sprendžia šio padalinio miškininkai praėjus metams po reformos?

Liko vienintelė urėdija

"Pasipriešinimas kilo todėl, kad žmonės pripratę prie pastovumo. Situaciją sunkino nežinia ir išankstinis nusistatymas. Visi supranta, kad jeigu vykdoma reforma, visiems gerai nebus. Bet senoji sistema dirbo nuostolingai, išlaikė tik save, rezultatų nebuvo nepasiekiama. Tarp urėdijų nevyko jokių diskusijų, jų nepasiekdavo naujovės.

Esminiai dalykai po reformos nepakito - Lietuvos miškai tvarkomi vadovaujantis miškininkystės tvarumo principais, skiriant vienodai po 33 proc. dėmesio gamtosaugos, socialinei ir ekonominei funkcijoms", - sako Tomas Zaleckis, šiek tiek daugiau nei tris mėnesius einantis Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovo pareigas.

Pasak jo, reformos tikrai reikėjo, tai suprato ir patys miškininkai, o nepasitenkinimo bangą iššaukė diskusijos, kokios būtent reformos reikia.

Apie miškų reformą Lietuvos Seimas prakalbo 2017-ųjų pradžioje. Aršios diskusijos vyko beveik visus metus. Šių metų sausio pradžioje prie Valstybinio miškotvarkos instituto buvo prijungtos 42 urėdijos ir instituto pagrindu įsteigta viena įmonė - Valstybinių miškų urėdija, turinti padalinius įvairiose Lietuvos vietose. Kai kurios urėdijos buvo sujungtos į vieną padalinį. Kretingos regioninis padalinys, patenkantis į didžiausių Lietuvos urėdijos regioninių padalinių dešimtuką, sujungimo išvengė.

Nuo 2019-ųjų sausio 1 d. Valstybinių miškų urėdija turės tik 26 regioninius padalinius.

Konkursą laimėjo jaunas specialistas

Vadovauti Kretingos regioniniam padaliniui, vienam didžiausių ir sudėtingiausių regioninių padalinių, nuo šių metų rugpjūčio 27 d. paskirtas konkursą laimėjęs T. Zaleckis, tik šiemet lapkričio 25 d. atšventęs 29-ąjį gimtadienį. Jis vienas iš jauniausių valstybinių įmonių vadovų šalyje.

"Esu gimęs labai gražioje vietoje. Gamtą mėgstu nuo pat vaikystės", - sako Tomas, kilęs iš Salantų. Dar būdamas 10 klasėje jis baigė Vilniuje Gamtininkų centrą, Aleksandro Stulginskio universitete (aukštoji žemės ūkio mokykla) įgijo bakalauro laipsnį, vėliau magistro, miškininkystės papildomai dar mokėsi Švedijos žemės ūkio universitete. Beveik metus dirbo Utenoje miškotvarkos inžinieriumi, vėliau Švedijos miškų institute praktikantu, įvairių mokslinių tyrimų asistentu ir pan. Taigi vakarietiškas požiūris ir nauji vėjai jam nesvetimi.

Padalinių vadovai buvo renkami gana kruopščiai. Po pirmojo konkurso etapo Lietuvoje buvo išrinkta tik keliolika iš 26 padalinių vadovų. Likusiems, tarp jų ir Kretingos regioninio padalinio vadovui išrinkti, prireikė antro etapo.

"Iš pradžių maniau, kad vadovauti Kretingos regioniniam padaliniui turi žmogus, dirbantis toje įmonėje, žinantis visą virtuvę. Bet pamatęs, kad daugiausia šansų pirmo etapo metu turėjo visai nauji žmonės, nutariau dalyvauti. Kolegos skatino sakydami, kad atitinku visus reikalavimus. Ir dabar manau, kad galiu padaryti ką nors naudingo Lietuvos miškams. Žinau, kad laukia nemenki iššūkiai, bet esu jiems pasirengęs", - sakė T. Zaleckis.

VADOVAS. Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis: "Ir dabar manau, kad galiu padaryti ką nors naudingo Lietuvos miškams. Žinau, kad laukia nemenki iššūkiai, bet esu jiems pasirengęs."

Vienas sudėtingiausių padalinių

T. Zaleckis vadovauja vienam sudėtingiausių ir stipriausių regioninių padalinių. Jam priklauso Kuršių nerija, visas pajūris, nemažai komercinės medžioklės plotų, kurortinių miestų - Palangos, Šventosios, Klaipėdos miškai.

"Ar įsivaizduojate, kiek Kuršių nerijoje keliauja žmonių. Reikia įdėti labai daug darbo norint užtikrinti miškų apsaugą nuo gaisrų, nuo šiukšlių. Be to, mūsų miškai vakarinėje šalies pusėje sulaiko pagrindinius vėjus, toliau keliaujančius į Lietuvą. Todėl juose daug vėjovartų, įvairių pažeidimų. Geografiniu atžvilgiu esame labai ištįsęs regionas. Mums priklauso Skuodas, esame netoli Mažeikių ir tęsiamės vos ne iki pat Šilutės, esame išsidėstę keliose savivaldybėse. Teritorija gana didelė ir kontroliuoti ją visą nėra taip paprasta, - aiškina naujasis vadovas. - Tačiau dirbant su gera komanda tie iššūkiai nėra tokie sudėtingi. Man pasisekė - labai geras kolektyvas, jokio pasipriešinimo nepajutau. Man didžiulis iššūkis išlaikyti taip aukštai jo iškeltą kartelę."

Jaunam vadovui mažinti etatų skaičių ir atleisti žmones iš darbo neteko. T. Zaleckis vadovauti pradėjo antrame etape, tai, galima sakyti, vos ne viskas buvo padaryta - išėjusiųjų buvo labai nedidelis procentas. "Radau vos ne visą komplektą. Manau, mums pasisekė vien dėl to, kad su niekuo nesijungėme, išlikome vienas padalinys, turintis 14 girininkijų", - džiaugėsi Tomas.

Miškininkų streikų baimintis nereikia, nes jų atlyginimai prilygsta vidutiniam Lietuvos atlyginimui. Žinoma, tai dar priklauso ir nuo to, kokį darbą žmogus dirba. Pavyzdžiui, medkirčiai uždirba daugiau kaip 1 000 eurų per mėnesį.

T. Zaleckis juokauja, kad sunkiausia tik pradėjus dirbti buvo įsiminti vardus. Kalbant rimtai, sunkiausia buvo išaiškinti kolektyvui viziją ir sutelkti komandą jai įgyvendinti. "Manau, kiekvienas žmogus tą reformą įsivaizdavo skirtingai, nors yra bendros Lietuvos gairės", - sakė vadovas.

ŠALDYTUVE. Išrūšiuoti daigai pavasario laukia šaldytuve.

Užpuolė "vienuoliai"

Viena iš bėdų, su kuria susidūrė jaunas vadovas - šiemet Kuršių nerijoje mišką užpuolė vienuoliai verpikai ir nugraužė medžių spyglius. Miškininkai nežino, ką daryti. "Paradoksas, užpuolė kenkėjai, o cheminių medžiagų purkšti negalima, nes tai saugoma teritorija, daug medžių žuvo", - aiškino Kretingos medelyno viršininkas Leonardas Balčikonis.

"Ten, kur vienuolis verpikas nugraužė spyglius, baisu - ruda. Sezono metu tai pamatę žmonės šiurpsta, prašo imtis priemonių. Kadangi tai saugomos teritorijos, mes negalime intensyviai vykdyti savo ūkinės veiklos. Taip nutiko manau, ko gero, todėl, kad kažkada, kai reikėjo iškirsti mišką, padaryti tarpus tarp lajų, kad cirkuliuotų oras, tai nebuvo padaryta", - kalbėjo T. Zaleckis.

Paklaustas, kas bus daroma Kuršių nerijoje su tais vienuoliais verpikais, T. Zaleckis atsakė: "Visų pirma žiūrėsime, kas bus pavasarį. Bent dalį to ploto, manau, tikrai turėsime iškirsti, bet, žinoma, ji atsodinsime."

Tokio sudėtingo klausimo vieni Kretingos regioninio padalinio specialistai nespręs. Jį svarstys Valstybinės miškų tarnybos, Aplinkos ministerijos specialistai, Aleksandro Stulginsio universiteto mokslininkai ir kt.

Daug rūpesčių pridarė miško sodinukus užpuolę grambuoliai ir sausra. Tai pakenkė daugumai miško sodmenų.

"Ne viskas prigyja, nemažai sodmenų sunaikina saulė, lietus, kenkėjai. Mes, miškininkai, vargstame kaip žemdirbiai", - sako T. Zaleckis ir tikina, kad vis dėlto miškininkai bus pajėgūs kitais metais aprūpinti miškus sodmenimis.

Medelynas bus plečiamas

Visoje Lietuvoje liks tik keturi didieji medelynai, o visi kiti bus, vaizdžiai tariant, tik palaikomieji. Kretingos medelynas išliks ir bus vienas iš didžiausių. Jis įsikūręs dviejose vietose - Kretingoje auginami dekoratyviniai medeliai, o Darbėnuose - miško sodmenys: eglutės, beržai, ąžuolai, juodalksniai ir kt. Medelyno plotas - 60 ha.

Nemenkas jauno vadovo T. Zaleckio rūpestis - Kretingos medelynas dirba vos ne už savikainą ir nėra konkurencingas. Dideli masiniai pirkimai nevyksta, nes maža rinka, todėl reikia optimizuoti auginamosios medžiagos kiekį, sumažinti sodmenų savikainą.

Vienas iš pagrindinių planų - plėsti medelyną, statyti šiltnamius ir tapti vienu iš didžiausių miško sodmenų augintojų naudojant uždarų šaknų sistemą. Tokius medelynus jau turi Panevėžys ir Dubrava.

Plečiant medelyną bus investuojami milijonai eurų, atsiras ir naujos kvalifikuotos darbo jėgos, išmanančios miškininkystę, poreikis. Vadovas jau dabar galvoja, kaip reikės įveikti demografinę Lietuvos problemą - kvalifikuotų specialistų stygių.

"Vienas pagrindinių mano iššūkių - žmonės, kuriuos reikia branginti, motyvuoti, sutelkti", - sakė T. Zaleckis.

Girininkijos medienos nepardavinės

Pasak T. Zaleckio, šiemet didžioji dalis reformos keltų tikslų Kretingos regioniniame padalinyje jau pasiekta. Artimiausias tikslas - baigti vykdyti reformą.

Didžiausias iššūkis, laukiantis 2019-aisiais, - meistrijos įkūrimas. Medienos pardavimas nebebus girininkijų prerogatyva. Bus sukurtas atskiras medienos ruošos ir techninis padalinys, vadinamoji meistrija, būsianti atskira padalinio šaka. Joje dirbs meistrai, atsakingi už medienos realizavimą. Anksčiau tai darydavusios girininkijos dabar didesnį dėmesį skirs miškų apsaugai, atkūrimui, įveisimui, naujų plotų miškams paieškai. Daugiau jokių permainų girininkijose, pasak vadovo, nevyks.

Ateityje planuojama įsigyti lengvos technikos, kuri būtų naudojama jautriuose pajūrio miškuose siekiant nepažeisti miško paklotės.

Ketinama įsigyti medkirtę, kad būtų galima stabiliau ir saugiau jaustis, nes šiuo metu miškuose trūksta darbo jėgos, ypač pavasarį, kai vyksta miškų atsodinimo ir veisimo darbai.

Ne tik kerta, bet ir veisia

Šiuo metu Lietuvoje 50 proc. miškų yra privatūs, kita pusė - valstybiniai. "Buvo aiškinama, kad privatininkai viską darys aukščiausiu lygiu, mes iš jų turėsime mokytis. Tačiau gyvenimas parodė, kad vis dėlto valstybiniuose miškuose geriau tvarkomasi. O privatininkai turi nemažai grobuoniškumo. Žmonės, matydami iškirstus miškus, prie kurių neparašyta, kieno tai miškas, tuojau kaltina mus, todėl kartais kenčia tie, kurie nekalti", - sakė Kretingos medelyno viršininkas L. Balčikonis.

Pasak T. Zaleckio, visuomenė įsivaizduoja, kad miškininkai vos ne 45 proc. turi vykdyti gamtosaugos funkciją. "Žinoma, miško kirtavietė atrodo baisiai, bet žmonės po 6 metų nepamato, koks grožis joje atsiranda. Visus plotus, kuriuos iškertame plynai, visada atsodiname, nebent matome, kad metai yra sėkliniai, tada paliekame savaime atželti. Mano manymu, nereikia bijoti plynų kirtimų, tai, galima sakyti, natūralus procesas. Nuo senų senovės buvo kertami miškai. Juo labiau kad miškotvarkos projektus tvirtina Vyriausybė", - sako jis.

Pasak Kretingos medelyno viršininko, jeigu miškas nebūtų kertamas prie pilkųjų kopų, jos apželtų ir nesimatytų viso grožio. "Reikia suprasti, kad natūralūs kraštovaizdžiai apauga, tam numatomi landšaftiniai kirtimai. Ir mums širdį skauda, kai reikia kirsti medžius, bet turime tai daryti norėdami išvengti didelių bėdų", - kalbėjo L. Balčikonis.

Beje, miškininkai ne vien tik kerta, bet ir veisia naujus miškus, didina Lietuvos miškingumą. Kretingos regioninis padalinys numato kitais metais įveisti apie 20 ha naujo miško tokiuose žemės plotuose, kurie yra arba pelkėti, arba apaugę krūmynais ir nėra tinkami žemės ūkiui.