Pandemija ir didesnės kainos negąsdina

Ir toliau vilioja šiluma ir saulė

„Baltic Tours“ kelionių ekspertas, poilsinių kelionių pardavimo vadovas Andrius Paulionis LRT.lt teigia, kad kelionių į užsienį Lietuvos keliautojai neišsigando – dauguma pirmosioms kelionėms po karantino renkasi Bulgariją ir Graikiją.

„Žmonių tai negąsdina, yra labai didelis susidomėjimas. Jie sako, kad nusibodo gyventi uždarytiems, norisi kažkur pakeliauti. Tai Graikija ir Bulgarija yra lyderiaujančios kryptys. Bet, jeigu kalbėtume apie keliones autobusu, jeigu žmonės bijo skristi, tai domina kelionės į Estiją, Lenkiją, taip pat autobusu važiuosime ir į Kroatiją. Tos kelionės po truputį įsibėgėja“, – pastebi A. Paulionis.

Paklaustas, ar artimiausios šalys bei Lietuva, nepaisant aplinkybių, kaip ir anksčiau rikiuojasi po Pietų Europos valstybių, A. Paulionis teigia, kad kol kas tokia tendencija ir toliau išsilaiko. Jo tvirtinimu, keliautojai ieško tokių vietų, kuriose galėtų pailsėti, pasimaudyti, pasimėgauti saule.

„Dėl to tos Pietų kryptys, kaip aš vadinu, šilumos kryptys, traukia. Nes pas mus tai lietus, tai vėsūs orai... jie nežavi mūsų poilsiautojų. Nėra garantijų, kad nuvažiavus prie Baltijos jūros tas oras bus toks, kokio norisi“, – sako A. Paulionis.

Kainų didėjimą lemia saugumo reikalavimai

Besitikintiems už keliones šį sezoną sumokėti mažiau, A. Paulionis gerų naujienų vis dėlto neturi – kainos gali būti netgi didesnės.

„Kelionių kainos, mano akimis žiūrint, vertinant tolimesnes datas, yra šoktelėjusios. Tik yra keletas skrydžių, jeigu kalbame apie keliones lėktuvu, artimų skrydžių, pačių pirmųjų skrydžių, kuriuos galima įsigyti su didele nuolaida, t. y. gerokai mažesne kaina. Bet, jeigu lygintume visumą, kelionių kainos tikrai padidėjusios“, – teigia A. Paulionis.

Jo aiškinimu, kainos padidėjusios dėl to, kad sumažėjo skrydžių arba jų planuojama mažinti, o viešbučiai, vadovaujantis saugumo reikalavimais, nėra užpildomi 100 proc.

A. Paulionio aiškinimu, savaitės poilsis, pavyzdžiui, Bulgarijoje porai galėtų atsieiti apie 600 eurų, jeigu būtų pasirinktas 3–4 žvaigždučių viešbutis. Jis atkreipia dėmesį, kad dauguma viešbučių Bulgarijoje siūlo pusryčius ir vakarienę arba „viskas įskaičiuota“ tipo viešnagę.

Jeigu vis dėlto būtų pasirinktas apgyvendinimas be maitinimo, sako A. Paulionis, tikėtina, kad poilsis Bulgarijoje atsieitų panašiai tiek, o gal ir mažiau nei Lietuvos pajūryje.

„Jeigu viešbutis būtų pigesnis, jeigu nebūtų maitinimo, tai tikrai gali būti, kad ta kaina bus arba panaši arba šiek tiek mažesnė. Ir, paminėsiu, kad dauguma viešbučių Bulgarijoje siūlo maitinimo tipą, kai duodami pusryčiai ir vakarienė arba „viskas įskaičiuota“. Tai dar vienas toks privalumas. Mūsų, Lietuvos, viešbučiai dažniausiai siūlo pusryčius. Žinoma, gal galima užsakyti ir vakarienę, bet tai nėra populiaru“, – tvirtina A. Paulionis.

Jis akcentuoja ir tai, kad užsisakius viešnagę be maitinimo žmonės dažnai pasirenka valgyti kavinėse ir restoranuose, kas gali padidinti galutinę poilsio kainą.

Atostogos Lenkijoje galėtų būti brangesnės nei Baltijos valstybėse

Anot A. Paulionio, jeigu atostogauti ir keliauja šeima, vykstant į užsienį su mažais vaikais dažniausiai išlaidos smarkiai neišauga – paprastai tenka susimokėti už papildomus skrydžio bilietus. Kaip teigia A. Paulionis, paprastai viešbučiai vaikus apsistoti priima nemokamai arba už nedidelę priemoką.

„Grubiai tariant, 50 proc. pigiau vaikai tikrai keliauja į tas pietines kryptis, kurias minėjau. Apie Lietuvos viešbučius man sudėtingiau kalbėti, nes tik dabar populiarėja tas poilsis Lietuvoje. Nežinau, kažkiek procentaliai vaikai moka mažesnę kainą, bet būna, kad vienas suaugęs ir vienas vaikas susimoka kaip ir suaugusiojo kainą. Tai priklauso nuo viešbučio. Įvairių situacijų būna“, – sako A. Paulionis.

Paprašytas palyginti Lietuvos kaimynes – Latviją, Estiją ir Lenkiją – A. Paulionis svarsto, kad Latvija ir Estija, vertinant visą keliones kainą, galėtų būti pigesnės, tačiau Lenkija per daug nenusileidžia. Kaip paaiškina pašnekovas, tai galiausiai gali lemti kuro sąnaudos, nes Lenkija yra didesnė.

Jeigu Lietuvos palikti šią vasarą vis dėlto nesinori, A. Paulionis poilsiui pataria rinktis Lietuvos pajūrį: „Poilsiaujant su šeima, nors būsiu nepopuliarus, siūlysiu Palangą, nes tas kurortas išsiplėtęs, galima nuvažiuoti ir į kitą miestą, tie paplūdimiai platūs ir ilgi. Sakyčiau, kad Palanga būtų populiariausias ir pigiausias pasirinkimas. Jeigu Palanga nusibosta, šalia yra Šventoji, ten galima ir dviračiais pajudėti. Aplink Palangą labai gera infrastruktūra, tai sakyčiau, kad Palanga geriausias pasirinkimas.“

Vis dėlto A. Paulionis pripažįsta, kad pačiam labiau prie širdies Neringa. Pastarąją jis siūlo rinktis tiems, kurie nori ramesnio, ne tokio aktyvaus poilsio.

Traukia nebūtinai pajūris

Bendrovės „Makalius“ įkūrėjas ir vadovas Rimvydas Širvinskas LRT.lt taip pat teigia pastebintis susidomėjimą Pietų Europos valstybėmis. Kaip bene populiariausias jis išskiria Bulgariją, Graikiją, Kiprą ir Kroatiją.

„Kuo toliau, tuo labiau matyti optimistiškesnis variantas, negu turbūt net ir aš galėjau numatyti. Manau, kad šią vasarą apsiribosime Europos Sąjungos šalimis, iš kurių sugrįžus mums nebus privaloma saviizoliacija ir tomis šalimis, kur nuvykus mums nebūtinas karantinavimasis, ir nėra kažkokių privalomų koronaviruso testų, parodymų ir pan. Jau dabar matau, kad nuo gegužės mėnesio yra labai didelis susidomėjimas vietos poilsiu. Tai yra poilsiu Lietuvoje, įvairiausi SPA, viešbučiai, sanatorijos“, – sako R. Širvinskas.

Anot jo, populiarios ir mažesnės apgyvendinimo vietos, pavyzdžiui, kaimo turizmo sodybos ar svečių namai. Dažniau poilsiautojus traukia prie vandens telkinių esančios apgyvendinimo vietos, tačiau tai nebūtinai pajūris.

„Jeigu kalbėtume apie užsienio keliones, tai jau birželio pradžioje buvo galima kalbėti apie tokį didesnį susidomėjimą, kai buvo paskelbtas Baltijos šalių burbulas – kai galėjome keliauti į Latviją ir Estiją ir mums nebuvo privalomas testas, galėjome laisvai kirsti sieną. Žmonės domėjosi, ką savaitgalį galėtų nuveikti Rygoje, Jūrmaloje, ką dar galima aplankyti Latvijoje. Taip pat domėjosi ir Estija bei Estijos Saremo sala“, – sako R. Širvinskas.

Jo pastebėjimu, kai buvo paskelbtos Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos ir leidimas vykti į daugiau nei 20 valstybių, keliautojai pradėjo domėtis ir tolimesnėmis kelionėmis.

„Žmonės pradėjo domėtis ir nuo liepos mėnesio ketina keliauti tiek savarankiškai su pigių skrydžių bendrovėmis, tiek su kelionių organizatoriais į Bulgariją, Graikiją, Kiprą ir Kroatiją. Kol kas šios kryptys pačios populiariausios“, – tvirtina R. Širvinskas.

Laisvų vietų nebelieka ne tik užsienio, bet ir Lietuvos kurortuose

Paklaustas, ar keliautojai mieliau renkasi poilsį Lietuvoje, kaimyninėse valstybėse ar tolimesnėse šalyse, R. Širvinskas teigia – prieš maždaug dvi savaites atsakymas būtų aiškus – populiariausias poilsis Lietuvoje.

„Dabar iš gaunamų užklausų skaičiaus, galbūt dėl žiniasklaidoje pasirodančios informacijos apie atidaromas sienas, kad vis dėlto lietuviai nuo liepos mėnesio nori labai aktyviai keliauti į užsienį, ilsėtis prie Viduržemio ar Adrijos jūrų ir ten praleisti savo atostogas“, – teigia R. Širvinskas.

Jeigu vis dėlto keliauti į tolimesnes užsienio valstybes nesinori, pašnekovas pataria ilgai nedelsti ir vasaros poilsį taip pat planuoti kuo greičiau, nes populiariausios vietos, ypač savaitgaliais, jau yra užsipildžiusios.

„Tiems, kurie nusprendė šią vasarą praleisti mūsų šalyje, norėčiau rekomenduoti paskubėti, nes mes patys asmeniškai matome, koks didelis yra susidomėjimas Lietuvos poilsiu ir koks didelis yra užimtumas, ypač savaitgaliais. Kai kurie pajūrio viešbučiai, mūsų partneriai, laisvą savaitgalį gali pasiūlyti tik nuo rudens, nuo rugsėjo mėnesio“, – sako R. Širvinskas.

Norintiems dar ir sutaupyti jis pataria vengti savaitgalių, ypač ilgųjų, bei bandyti užsisakyti poilsį darbo dienomis.

„Taip pat, kaip alternatyvą, siūlyčiau dėmesį atkreipti ne į pajūrio kurortus, tačiau ir į kokius nors kitus miestus. Pavyzdžiui, aš labai gerai praleidžiu savaitgalį Birštono kurorte. Ten taip pat aplink yra ir vandens telkinių, labai graži gamta ir visiškai ramu“, – siūlo R. Širvinskas.

Jis taip pat rekomenduoja, jeigu yra galimybė, apsistoti ne vienoje vietoje, o vietoje to pasirinkti nedidelę kelionę po Lietuvą ir aplankyti kelias vietas.

Savaitės poilsiui teks atseikėti bent 400 eurų

Paklaustas apie kainas R. Širvinskas nurodo, kad poilsiaujant Lietuvoje, pajūrio kurorte, apsistojimas 3 žvaigždučių viešbutyje porai turėtų atsieiti apie 390 eurų, trijų asmenų šeimai kiek brangiau – 450 eurų.

Norintys pasiilsėti kiek prabangiau ir apsistoti 5 žvaigždučių viešbutyje piniginę praverti turėtų kiek plačiau. Čia poilsis porai kainuotų apie 1 200 eurų, o trijų asmenų šeimai – apie 1 500 eurų.

Jeigu poilsiautojai vis dėlto pasirinktų ne pajūrio kurortą, 3 žvaigždučių viešbutis porai atsieitų apie 400 eurų, o šeimai – apie 560 eurų. 4 žvaigždučių viešbutis porai kainuotų apie 490 eurų, šeimai – apie 640 eurų.

Poilsis Bulgarijoje ir Graikijoje galėtų kainuoti panašiai. Skaičiuojant kainą su skrydžiu, pervežimu ir apgyvendinimu, kai įskaičiuoti bent jau pusryčiai, poilsis 3 žvaigždučių viešbutyje Bulgarijoje porai kainuotų apie 660 eurų, o šeimai – apie 850 eurų.

Apsistojant prabangesniame, 5 žvaigždučių viešbutyje, kaina būtų kiek didesnė – apie 900 eurų porai ir apie 1 200 eurų šeimai.

Poilsis Graikijoje tokiomis pačiomis sąlygomis 3 žvaigždučių viešbutyje kainuotų apie 830 eurų porai ir apie 1 060 eurų šeimai. 5 žvaigždučių viešbutyje kaina šoktelėtų ir porai siektų apie 1 350 eurų, šeimai – 1 600 eurų.

„Į apgyvendinimo kainą įskaičiuoti bent jau pusryčiai, kai kurie viešbučiai siūlo pusryčius ir vakarienę, taip pat į kainą įtraukia baseino ir pirčių lankymą ar kokią papildomą SPA procedūrą“, – priduria R. Širvinskas.

Vardija Baltijos valstybių privalumus

„Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė LRT.lt taip pat teigia pastebinti didelį susidomėjimą Bulgarija ir Graikija. Jos tvirtinimu, vos tik buvo paskelbta informacija apie atnaujinamus skrydžius, būtent šios kryptys sulaukė didžiausio dėmesio.

„Kalbant apie Baltijos šalis, kai tik buvo atidarytos sienos, daugiau sulaukėme užklausų dėl Estijos ir Latvijos. Užklausos buvo daugiau trumpoms savaitgalio atostogoms ir labiau miesto tipo viešbučių. Taip pat nemažai susidomėjimo fiksuojame ir dėl poilsio Lietuvoje. Vasaros metu keliautojai daugiau domisi ilgesnėmis atostogomis, arčiau vandens telkinių“, – sako I. Aukštuolytė.

Jos tvirtinimu, Baltijos valstybės keliautojams patrauklios dėl savo universalumo – miestai turi puikių viešbučių, įdomių architektūros ir istorinių objektų, tačiau taip pat galima rinktis poilsį prie jūros, ežerų ar net salose.

„Be to, kai šalių teritorijos nedidelės, puikiai galima suderinti trumpas atostogas mieste ir ilgesnes atostogas prie jūros ar ežero“, – priduria I. Aukštuolytė.

Iš Baltijos valstybių brangiausia – Latvija

Paklausta apie tai, kiek derėtų ar kiek paprastai laiko keliautojai ilsisi, pašnekovė nurodo, kad paprastai trukmė priklauso nuo sezono – vasarą populiaresnės ilgesnės trukmės atostogos, trunkančios savaitę ar 10 dienų. Rudenį ar žiemą populiaresnis 2–3 nakvynių poilsis.

I. Aukštuolytės teigimu, jeigu liepos mėnesį norima apsistoti 3 žvaigždučių apartamento tipo viešbutyje prie jūros ir ten praleisti 7 naktis, Lietuvoje, Palangoje, trijų asmenų šeimai tai kainuotų 600–700 eurų, o dviem asmenims 400–500 eurų.

Apsistojimas tokio paties tipo apgyvendinimo įstaigoje 7 naktims Estijoje, Tartu, šeimai kainuotų 800–900 eurų, o porai – 500–600 eurų. Latvijoje, Jurmaloje, šeima apsistotų už 900–1 000 eurų, o pora už 600–700 eurų.

„Vienareikšmiškai vertinti ir palyginti poilsio kainų nelabai išeitų, nes bendrą kelionės kainą lemia ne tik apgyvendinimo paslauga, bet ir maisto ar kitų papildomų paslaugų kainos šalyje“, – atkreipia dėmesį I. Aukštuolytė.

Ji priduria – paprastai arčiau jūros, kurortinėse vietose apgyvendinimas vasarą brangesnis, kai mieste nakvynę galima susirasti ir už 8 eurus asmeniui.

Norintiesiems ilsėtis Lietuvoje I. Aukštuolytė pataria pirmiausia atkreipti dėmesį į savo poreikius ir į tai, ką norima veikti.

„Jeigu šeima nori ramybės, gamtos apsupties ir jūros, rekomenduotume rinktis Šventąją. Jeigu patinka gamta bei poilsis prie ežerų, siūlome ilsėtis Lietuvos Aukštaitijoje. Jeigu atostogų metu norisi ir pažinimo, ir jūros, rekomenduojame Klaipėdą. Gamtos ir SPA mylėtojai atras puikių paslaugų tiek Lietuvos pajūryje, tiek Druskininkuose ar Birštone“, – vardija I. Aukštuolytė.

Atsigręžė į turizmą Lietuvoje

Kelionių organizatoriaus „Novaturas“ atstovė Dovilė Zapkutė LRT.lt teigia, kad prisitaikydama prie šiandienos situacijos ir pokyčių turizme bendrovė keliautojams pasiūlė poilsį ir pažintines keliones Lietuvoje bei kitose Baltijos ir aplinkinėse šalyse.

D. Zapkutės pastebėjimu, susidomėjimas poilsio galimybėmis Lietuvoje auga, tačiau pirmos vietos pagal populiarumą kaip ir ankstesniais metais neužleidžia pajūris.

„Kurortą rinktis rekomenduotume pagal tai, kokių atostogų žmonės tikisi. Daugelis viešbučių gali pasiūlyti papildomų paslaugų, todėl ilgesnį poilsį pasirinkę žmonės turės galimybių ne tik pailsėti, bet ir užsiimti mėgstama veikla ar pramogomis“, – pataria D. Zapkutė.

Jos teigimu, jeigu norima aktyvaus laisvalaikio, keliautojai galėtų pasirinkti Pakruojį, kuriame poilsiautojai gali pasiplaukioti valtimis, jodinėti žirgais bei kitaip pramogauti. Norintiems ne tik aktyviai leisti laiką, bet pailsėti ir pagerinti sveikatą, D. Zapkutė siūlo Lietuvos sveikatingumo kurortus – Druskininkus ir Birštoną.

„Čia poilsiautojai galės mėgautis ne tik sveikatingumo procedūromis, bet ir aktyviai leisti laiką – kurortus supa graži gamta, todėl kurortų svečiai laisvu laiku galės mėgautis lauko pramogomis. Pasiilgusiems paplūdimių, mėgavimosi saule, žinoma, rekomenduojame poilsį pajūryje“, – sako D. Zapkutė.

O norintiems pabėgti nuo miesto triukšmo ji rekomenduoja rinktis Anykščius.

Jeigu poilsio Lietuvoje negana, D. Zapkutė teigia, kad keliautojai gali pasirinkti ir pažintines keliones po Baltijos valstybės ir Lenkiją. Anot jos, paprastai tokios kelionės užtrunka kelias dienas, o jų kainos prasideda nuo 135 eurų, renkantis Lenkijos kryptį, ir 109 eurų, renkantis Estijos kryptį.