Pasak BFK pirmininko Stasio Jakeliūno, vien gerų valstybės finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės - prie jos prisidėjo ir komerciniai bankai.
Komisija taip pat pareiškė nuogąstavimą, kad nebuvo aiškus Europos Komisijos ir Europos centrinio banko vaidmuo stabdant krizę bei pasigendama jų atliktų tyrimų.
BFK išvadose taip pat minėtinas faktas, kad Vyriausybė 2006-2008 m. veikė mažumos sąlygomis, o tai iš dalies trukdė vertinti ir pasirengti krizei, taip pat krizę pagilino nesukauptas viešųjų finansų rezervas.
„Valstybės kontrolės dvi išvados - 2005 m. ir 2008 m. buvo fiksuota, kad valstybė neturi numačiusi ilgalaikių finansavimo šaltinių“, - posėdžio metu sakė S. Jakeliūnas.
Vis dėlto, pasak BFK pirmininko, vien gerų finansų tvarkymo neužteko, kad būtų išvengta krizės. Jo teigimu, iš Lietuvos per skandinaviškus bankus krizės laikotarpiu išėjo apie 9 mlrd. eurų.
„Nuo Seimo ir Vyriausybės nedaug priklausė, dėl priežiūros ir bankų veiksmų yra krizės esmė. O viešieji finansai pagilino krizės padarinius Lietuvoje“, - sakė S. Jakeliūnas.
BFK išvadose minima, kad Lietuva, palyginus su Estija, nebuvo pasiruošusi krizei, nes nebuvo sukaupusi rezervo. Nors Latvijoje situacija buvo panaši, kaip Lietuvoje, tačiau ten reikėjo imtis ne tokių drastiškų priemonių kaip Lietuvoje.
„Latvijoje nebuvo mažinamos pensijos, išskyrus didelės pensijos buvo apmokestinamos, bet tai nepažeidė socialiai jautriausių sluoksnių, skirtingai nuo Lietuvos, kur pensijos buvo mažinamos“, - teigė S. Jakeliūnas.
Komisijos išvadose pažymima, kad iš komisijai pateiktų atsakymų ir paaiškinimų raštu galima daryti išvadą, kad Vyriausybė rimtai nesvarstė galimybės gauti finansinės paramos bei buvo galimybės skolintis už mažesnes palūkanas iš kitų finansinių šaltinių.
Išvadose minimas ir „Snoro“ bankas, kaip turėjęs įtakos gilesnei krizei.
BFK išvadų konstatuojamajai daliai pritarė.
Pasak S. Jakeliūno, dėl VILIBOR ir komercinių bankų įtakos krizei dar bus diskutuojama ateityje.
„Finansinė, skolinimosi, fiskalinė dalis daugmaž tikrai baigta, dabar liko bankai, tie patys VILIBOR reikalai, apie kuriuos laukiame informacijos iš Lietuvos banko. Vakar taip pat valdybos pirmininkas sutiko, kad iki gegužės 3 d. būtų atsiųsta papildoma svarbi informacija, tad tos diskusijos dar tęsis“, - Eltai prieš posėdį teigė BFK pirmininkas.
Kiek vėliau po šio posėdžio penktadienį Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas rengia spaudos konferenciją, kurioje žada kalbėti apie naujos informacijos apie tarpbankinių palūkanų VILIBOR pokytį pateikimą parlamentinį tyrimą atliekančiam Seimo komitetui.
ELTA primena, kad Seimo BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika.
Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais.
BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.
Tyrimo išvadų pristatymas Seime yra atidėtas iki spalio 31 dienos.
S. Jakeliūnas teigia, jog LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus.
Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką, klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką.
Išplatintame rašte Lietuvos bankas paragino S. Jakeliūną kuo skubiau pateikti atsakingoms institucijoms informaciją dėl galimo Lietuvos bankų manipuliavimo VILIBOR kotiruotėmis, apie kurį jis pasisakė viešai.
Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis trečiadienį taip pat publikavo 20 komentarų VILIBOR tema, kuriuos vadina atsakymu S. Jakeliūnui.
Lietuvos banko atstovas, išvadinęs visus savo argumentus, daro išvadą, kad teiginys, jog krizės metu VILIBOR normos galėjo būti ekonomiškai nepagrįstai užkeltos 3-4 proc. punktais ar netgi daugiau, yra pagrįstas ginčytinomis prielaidomis ir išvestiniais skaičiavimais.
Tuo metu krizės priežastis tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas S. Jakeliūnas yra sakęs, kad LB raginimas atsakingoms institucijoms pateikti informaciją dėl galimo komercinių bankų manipuliavimo VILIBOR indeksu gali būti vertinamas kaip spaudimas.
„Lietuvos bankas neturi teisės siūlyti Seimui ko nors. (...) Aš tai priimu kaip bandymą daryti įtaką Seimui. To nebus. Jeigu reikės, kažkokius sprendimus ar kreipimusi mes priimsime patys, be Lietuvos banko raginimų“, - žurnalistams sakė S. Jakeliūnas.
Jis sakė į paskelbtą raštą reaguosiantis tada, jei Lietuvos bankas imsis kokių nors veiksmų.
S. Jakeliūnas taip pat yra paviešinęs V. Vasiliausko ir kitų LB narių pasisakymus visuotiniame LB darbuotojų susirinkime bei laiškuose, kuriuose menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.
Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl siekio tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 m. turėjusių paskolų litais būstui įsigyti, interesus.
Kaip yra sakęs ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, į Generalinę prokuratūrą yra kreipiamasi dėl dviejų klausimų.
„Į Generalinę prokuratūrą kreipiamasi dėl dviejų klausimų: ar valstybės institucijos, kurios buvo atsakingos 2008-2009 metais už finansinių įstaigų priežiūrą tinkamai atliko savo funkcijas, kurios numatytos teisės aktuose.
Antras punktas - kad Generalinė prokuratūra įvertintų galimą viešo intereso gynimo poreikį, nes dėl VILIBOR istorijų daugelis žmonių, kurie turėjo kreditus, patyrė nemažų nuostolių“, - sakė premjeras.
S. Jakeliūnas taip pat yra sakęs neatmetantis galimybės pačiam kreiptis į prokuratūrą dėl Lietuvos banko veiksmų atliekant parlamentinį krizės tyrimą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Seime Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas, gindami viešąjį interesą, yra kreipęsi į Generalinę prokuratūrą dėl S. Jakeliūno galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir neteisėto bandymo paveikti Lietuvos banko priimamus sprendimus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą