„Siūlau pradėti nuo tokių pačių ar labai panašių pakuočių, skirtų aliejui, actui, sultims, vynui (skardinėse), uogienėms, padažams, pienui, kefyrui ir kitiems produktams. Didelei daliai šių ir kitų maisto produktų pakuoti yra naudojama analogiška ar labai panaši tara, kuri jau dalyvauja užstato sistemoje, o štai šių produktų pakuotės nėra įtrauktos“, – sakė parlamentaras.
Seimo nariai 2019 m. buvo siūlę plėsti taros užstato sistemą, papildomai įtraukiant degtinės, vyno ir kitus butelius, tačiau tam nepritarė gamintojai ir Vyriausybė, motyvuodama brangumu ir sudėtingumu.
„Užstato sistema labai pasiteisino, gyventojai grąžina per 90 proc. pakuočių, todėl papildoma tara tik padidins gyventojų įsitraukimą, bus pasiekti aukštesni aplinkosauginiai tikslai, o iš verslininkų nepareikalaus ypač didelių investicijų, nes būtų išplėstas tik analogiškos taros priėmimas“, – sako K. Masiulis.
Lietuvos gyventojai per metus grąžina vidutiniškai per 500 mln. pakuočių. Užsienyje Lietuvos užstato sistema vertinama kaip itin sėkminga, jos veikla pristatoma kaip gerosios praktikos pavyzdys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą