Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas "Vakarų ekspresui" sakė, kad visos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančios įmonės daugiau ar mažiau susiduria su iššūkiais apsirūpindamos vandeniu. Anot jo, vienas iš verslo pageidavimų būtų, kad daugiau vandens suvartojantiems klientams jo kaina būtų mažesnė.
"Registrų centre kainos skiriasi priklausomai nuo to, per kiek laiko pageidaujama gauti paslaugą", - pavyzdį pateikia R. Bakas. Anot jo, lankstesnę kainodarą galėtų taikyti ir vandens tiekėjai.
AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas pažymėjo, kad jo vadovaujama įmonė pati nenustato teikiamų paslaugų kainodaros. Kainas už geriamąjį vandenį ir buitinių nuotekų tvarkymą tvirtina Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, remdamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatomis.
KLAUSIMAS. Klaipėdos LEZ dirbančios įmonės vandeniu norėtų apsirūpinti pigiau. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugos teikiamos vienodomis sąlygomis ir kainomis. Abonentų skirstymas ir kainos diferencijavimas pagal suvartotą kiekį nėra numatytas," - sako B. Jonikas. Anot jo, klausimas dėl abonentų diferencijavimo pagal suvartotą kiekį ne kartą buvo svarstytas rengiant anksčiau minėtus teisės aktus, o kartą net svarstytas LR Seime, tačiau buvo atmestas. Nuolaidos nuo patvirtintos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų~tvarkymo kainos taip pat negali būti taikomos.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos direktorius Vaidotas Ramonas taip pat pastebi verslo siekius pigiau apsirūpinti vandeniu. Jis mini kitą situaciją, kai Seime buvo inicijuota Žemės gelmių įstatymo pataisa, kuria buvo siekiama nemokamai iš nuosavų gręžinių~išgaunamo vandens kiekį padidinti penkis kartus - iki 50 kubinių metrų per parą.
"Pataisai buvo pasipriešinta, nes tai keltų grėsmę esamai vandens tiekimo sistemai", - sako V. Ramonas. Anot jo, įvairiais skaičiavimais pastarųjų metų investicijos į Lietuvos vandens tiekimo ūkį siekė apie milijardą eurų. Jei dalis vartotojų nebepirktų vandens, pirktų jo mažiau arba pigiau, kaina augtų likusiems vartotojams.
V. Ramonas nesutinka su verslo priekaištais, kad tiekiant vandenį negalioja masto ekonomijos dėsniai. Visi vandens tiekėjai Lietuvoje skirstomi į 5 grupes. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vandens tiekimo įmonės priklauso pirmajai, didžiausiai, grupei. Šių įmonių tiek tiekimo apimtys, tiek vandens ir nuotekų~valymo kainos yra mažiausios.
"Yra savivaldybių, kur vandens kaina siekia 3,5 euro už kubą, o tai du kartus brangiau nei Klaipėdoje", - sako V. Ramonas. Anot jo, mažesnę vandens kainą visoje Lietuvoje sąlygoja ir galiojanti tvarka, pagal kurią neleidžiami amortizaciniai atskaitymai nuo turto, kuris buvo įsigytas naudojant ES paramą. Jei tokie atskaitymai būtų galimi, skaičiuojama, kad vanduo Lietuvoje vidutiniškai pabrangtų 18 procentų.
Vanduo brangs
Pasak R. Bako, verslas norėtų gauti kuo anksčiau ir kuo įmanoma tikslesnės informacijos apie vandens tiekėjų planus, susijusius su vandens kainų perskaičiavimu. Norima matyti, kad vandens tiekėjai sau taiko griežtus standartus, ieško būdų mažinti savo veiklos sąnaudas ir taip būtų susidaromos prielaidos vandens kainai nedidėti arba didėti mažiau.
NUOLAIDA. Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojas Raimondas Bakas sako, kad daugiau vandens suvartojančios įmonės turėtų gauti nuolaidų. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Atsitinka taip, kad spalį sužinome, kad vanduo brangsta nuo lapkričio", - būtinybę verslui planuoti savo sąnaudas iš anksto~mini R. Bakas.
Tačiau AB "Klaipėdos vanduo" vadovas B. Jonikas pastebi, kad kainų nustatymo tvarka šiuo metu yra gana aiški. Jau treji metai kainos yra perskaičiuojamos kiekvienais metais ir kainų perskaičiavimo procesas trunka beveik nuolat, skirtingai nuo praėjusių laikotarpių, kai kainos keisdavosi kas 3-5 metus.
KAINOS. AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Benitas Jonikas tikina, kad vanduo daugiau kaip 5 procentais per metus brangti neturėtų. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
"Informaciją apie kreipimąsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) ir apie įmonės pateikiamus skaičiavimus (kuriuos dar keičia VERT) skelbiame viešai spaudoje ir savo internetiniame tinklapyje", - sako B. Jonikas. Anot jo, kadangi AB "Klaipėdos vanduo" kainos yra reguliuojamos ir galutinę kainą suskaičiuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, informacija apie būsimos kainos dydį, atsižvelgiant į kainos tvirtinimo proceso trukmę, mes galime pasidalinti likus ne daugiau nei 3 mėnesiams iki kainos įsigaliojimo.
"Nuolatos siekiame gerinti komunikaciją ir bendradarbiavimą su klientais", - sako B. Jonikas. Tačiau mažesnių vandens kainų įmonės vadovas nežada. Pasak jo, AB "Klaipėdos vanduo" strateginis tikslas - kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos didėtų ne daugiau kaip 5 procentais kasmet. Kitas kasmetinis kainos perskaičiavimas numatytas 2021 m. pirmą pusmetį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą