„Google" Australijos operacijų vykdomoji direktorė Mel Silva kreipimesi į šalies Senatą sakė, kad įstatymo projektas yra netinkamas ir bendrovei neva nepavyksta apskaičiuoti finansinės rizikos.
Palikti šalies rinką yra „vienintelis tikslingas pasirinkimas, jei šis įstatymas būtų priimtas", sakė ji.
Žiniasklaidos turinio apmokestinimo įstatymo projektas Australijos parlamentui buvo pristatytas gruodį.
Jei būtų priimtas, jis priverstų technologijų bendroves sumokėti žiniasklaidos priemonėms už jų turinio rodymą, o jei nurodymo nebūtų paisoma, bendrovėms gali grėsti net iki 10 mln. Australijos dolerių (6,36 mln. eurų) baudos.
Įstatymas iš pradžių būtų taikomas „Facebook NewsFeed" ir „Google Search".
Penktadienį „Google" savo ruožtu paskelbė vaizdo įrašą ir laišką, kuriuose kreipiamasi į šalies vartotojus ir pareiškiamas nepritarimas teisės akto projektui.
Kompanijos atstovė M.Silva palygino mokėjimą naujienų svetainėms už nuorodų į jų turinį rodymą su kavinių rekomendavimu draugams, tačiau vėliau gaunant sąskaitą iš kavinių už jų paminėjimą.
„Kai pritaikoma kaina už nuorodas į tam tikrą turinį, pažeidžiamas paieškos sistemų darbas ir nebelieka nemokamo ir atviro interneto", - sakė M.Silva.
Bendrovė verčiau esą sutiktų mokėti žiniasklaidos priemonėms per savo „Google News Showcase" programą, o ne už nuorodas. Su programa sutartis neva jau pasirašę daugiau kaip 200 bendrovių, sakė „Google", tačiau australų politikų tai kol kas neįtikino.
Europa taip pat nori pažaboti interneto milžines
Už konkurenciją atsakinga eurokomisarė Margaretė Vestager dar prieš Naujuosius metus sakė, kad bloko įstatymų projektai, reguliuojantys interneto milžinių veiklą, „įves tvarką" ir pažabos rinkoje dominuojančius subjektus.
„Skaitmeninių paslaugų įstatymas ir Skaitmeninių rinkų įstatymas sukurs saugias ir patikimas paslaugas, tuo pat metu apsaugant žodžio laisvę", - sakė ji.
ES teigimu, pagal šiuos įstatymus interneto milžinėms grės iki 10 proc. jų apyvartos siekiančios baudos, jei jos pažeistų tam tikras konkurencijos taisykles, ar gali grėsti jų išskaidymas. Taip pat siūloma bendrovėms skirti 6 proc. pajamų siekiančias baudas ar laikinai uždrausti prieigą prie ES rinkos „rimtų ir pasikartojančių įstatymų pažeidimų, kurie kelia pavojų Europos piliečiams, atveju."
Skaitmeninių paslaugų įstatymas kartu su Skaitmeninių rinkų įstatymu įtvirtins griežtas verslo vykdymo 27 ES šalyse sąlygas, valdžios institucijoms siekiant apriboti didžiųjų technologijų bendrovių dominavimą.
Pagal konkurencijos įstatymus, dominuojančiomis planuojama laikyti dešimt bendrovių ir joms taikyti specialius apribojimus, siekiant pažaboti jų galią dominuoti rinkose.
Bendrovės, kurioms būtų taikomi griežtesni apribojimai, yra JAV milžinės „Facebook", „Google", „Amazon", „Apple", „Microsoft" ir „SnapChat", Kinijos „Alibaba" ir „Bytedance", Pietų Korėjos „Samsung" ir Nyderlandų „Booking.com".
Įstatymų projektai dar turės pereiti ilgą ir sudėtingą ratifikavimo procesą, o galutiniams įstatymams įtakos turės 27 ES narės, Europos Parlamentas (EP), ilgas sąrašas bendrovių ir prekybos asociacijų.
Jungtinė Karalystė dar pernai lapkritį paskelbė įsteigsianti tarnybą, kuri reguliuos tokių technologijų milžinių kaip „Facebook" ir „Google" veiklą ir padės skaidrinti asmens duomenų naudojimą bei tikslinę reklamą.
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas Paulauskas:
Visos tos didžiosios interneto kompanijos jau pasidarė galingesnės už daugelį pasaulio valstybių ir tame nėra nieko keisto. Bet prisiminkime šių interneto kompanijų pradžią: jos juk susikūrė Pentagono iniciatyva ir bent jau savo veiklos pradžioje buvo glaudžiai susijusios su kariniais užsakymais. O greta to, tai buvo privatus biznis - kaip ir kiekviename versle, iškart pasireiškė siekiai monopolizuoti rinką. Šį biznį varė Amerikos kontroliuojami ir JAV gyvenantys žmonės, kurie, neturėdami rimtos konkurencijos pasaulyje, natūraliai užvaldė visą pasaulinę rinką.
Čia yra labai įdomus niuansas. Paklauskime savęs: kiek valstybių gali sau leisti į kosmosą paleisti raketą? Suskaičiuotume arti 10... Tačiau dabar pagalvokime: o kiek valstybių turi savo internetines paieškos sistemas? Tik trys: JAV, Kinija ir Rusija. Tas pats yra su socialiniais tinklais - juos taip pat kontroliuoja tik šios trys valstybės, daugiau niekas. Taigi, pilną suverenitetą internetinėje srityje turi Jungtinės Valstijos, toliau eina Kinija, kuri jau senokai atsijungė nuo JAV internetinės erdvės, na, o Rusija turi tik nedidelį suverenitetą šioje srityje. Ir tai yra viskas - visas likęs pasaulis čia nėra net žaidėjai...
Vertinant grynai iš komercinės pusės, tai visą šitą rinką, išskyrus Kinijos dalį, kontroliuoja Jungtinės Valstijos ir JAV kontroliuojami fiziniai asmenys. O visas šis verslas dirba ranka rankon su Pentagonu, vykdant grynai karinius užsakymus. Čia nėra, ko stebėtis - jeigu mes būtume amerikiečių vietoje, darytume taip pat: kai tavo rankose atsiranda toks instrumentas ir tu tampi faktiniu monopolininku šioje srityje, kaip tuo nepasinaudoti? Kitas dalykas, kad per visą šį laiką, nuo susikūrimo, tos kompanijos išaugo iki tokio masto, kokio pasaulis nėra matęs, nes pagal pinigų apyvartą ir biudžetą koks nors „Google" yra kur kas didesnis už daugelį pasaulio valstybių. O kur dar galimybė paveikti mūsų visų gyvenimą ir visus kontroliuoti - niekas iki tol nėra turėjęs tokių galimybių...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą