Daugiabučių gyventojai apvagiami teisėtai

Šiais įvairaus plauko mokesčių laikais tereikia turėti fantazijos, ir teisėta taps utopiškiausia rinkliava, pvz., už naminį gyvūną, kaimyno laidotuves, konteinerių stumdymą. Net gautą baudą už neatliktą darbą galima paversti mokesčiais ir perleisti kitam. Būtent taip su gyventojais elgiasi namų bendrijos ir pastatų administratoriai.

Gyventojai bejėgiai

Į „Vakaro žinių“ redakciją kreipęsis Vilniaus Šnipiškių mikrorajono gyventojas Vytautas skundėsi nebesuprantantis, už ką gauna didžiules sąskaitas iš namo administruojančio „Šnipiškių ūkio“. „Kiekvieną mėnesį sąskaita papildoma mokesčiu, kuris yra skirtas nenumatytiems atvejams, jei kartais kas sugestų. Tačiau kai tai atsitiko ir prireikė vandentiekio remonto, mums pranešė, kad papildomai reikia surinkti 1800 litų. Tačiau niekas neatsakė, kur dingo tie pinigai, kuriuos kas mėnesį iš mūsų rinko“, - stebėjosi Šnipiškių gyventojas, atkreipdamas dėmesį, esą tokie remontai apskritai turėtų būti ne gyventojų, o savivaldybės reikalas. Tačiau Žirmūnuose gyvenanti Eugenija, kurios namas taip pat priklauso „Šnipiškių ūkiui“, jau nuleido rankas, esą kovoti su namą administruojančia bendrove tas pats, kas priešintis uraganui. „Neaiškus mokesčių rinkimas jau tapo tradicija. Sąskaitoje nebūna nurodyta, kokie remontai, kada ir už kiek pinigų buvo atlikti. Mokame pinigus, tačiau neturime jokio supratimo, kur jie keliauja“, - situaciją nupasakojo moteris.

Eugenijos nuomone, gyventojų interesus apginti galėtų namo bendrija, tačiau jos įkurti paprasčiausiai neįmanoma. „Bendrijos neįmanoma įsteigti, nes yra per daug butų - 112. Didelė dalis jų yra išnuomota, patys šeimininkai butuose negyvena, o nuomininkai nieko nežino. Tvarkos nėra, tačiau ir netikime, kad kažkada atsiras“, - tikėjimo, kad ilgainiui situacija pasikeis, pristigo pašnekovė.

Tai ne pirmas atvejis

• Klaipėdos namų bendrijos „Naudvaris“ gyventoją nustebino nauja eilutė sąskaitoje, nurodanti, kad jam reikia susimokėti už namuose laikomą šunį. Ir nors keturkojis apmokestintas nebrangiai - vos 2 Lt, vyrą papiktino, ar ta rinkliava apskritai teisėta. Juk mokesčius už naminį gyvūną jau renka savivaldybė.

• Vilniaus senamiesčio 33 namų stogus papuošusios prabangios sniego gaudyklės gerokai patuštino gyventojų pinigines. „Senamiesčio ūkis“ už jas vilniečiams išrašė šimtines sąskaitas. Kiekvienas jų turėjo sumokėti po 400 Lt. Tačiau ekspertų vertinimu, tokios gaudyklės yra traktuotinos kaip prabangos dalykas. Nepaisant kilusios suirutės, gyventojų balsas, kad jiems nereikia jokių gaudyklių, nebuvo išgirstas ir pinigų jiems niekas negrąžino.

• Tačiau mažiausiai fantazijos stokojo Klaipėdos namų bendrijų vadovai. Štai bendrijos „Pušaitė“ gyventojai turėjo susimokėti už mirusį kaimyną. Žmonėms buvo paaiškinta, kad pinigai reikalingi kaimynui pagerbti. Kaži ar galima sugalvoti geresnį būdą išreikšti pagarbą, jei ne mokesčiais.

• Kone sunkiausiai sveiku protu suvokiamas atvejis pasitaikė, kai bendrijos pirmininkas, iš Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gavęs baudą už netinkamai atliktas pareigas prižiūrint pastatą, baudą paskirstė visiems namo gyventojams. Pasak vyro, jis esą jautėsi nekaltas. O kai jautiesi nekaltas, baudą, pasirodo, galima perleisti tam, kas, anot jo, yra kaltesnis.

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis tokias situacijas apibūdino paprastai - savivaliavimas. O dažnu atveju, jei daugiabučiams vadovauja bendrijų pirmininkai, - tiesiog žinių trūkumas. „Bendrijos pirmininkas gali būti geras mokytojas, chirurgas ar valytojas. Tačiau iš ko susideda mokesčiai, iš kur gaunami pinigai ir kaip jie panaudojami, dažniausiai jis neturi jokio supratimo. Lietuvoje yra švietimo problema. Todėl ir pykau, kad perkami malūnsparniai už pinigus, kurie galėtų būti panaudoti energijos taupymo priemonėms arba mokymo sistemai kurti“, - dėstė J.Antanaitis.

Paklaustas apie absurdiškų mokesčių kūrimą, pašnekovas tikino, esą tai neabejotinai neteisėta. „Bet kokie mokesčiai, kurie nėra patvirtinti gyventojų susirinkime, yra neteisėti, išskyrus mokesčius, kurie yra privalomi, t. y. už administravimą. O padalinti gautą baudą mokesčiais gyventojams yra ne pažeidimas, o nusikaltimas. Šioje vietoje yra netvarka ir Aplinkos ministerija turėtų išleisti centralizuotą dokumentą dėl mokesčių nustatymo tvarkos ir mokėjimų“, - valdžios įsikišimo trūkumu buvo įsitikinęs vyras.

Pašnekovas neabejojo, kad nesusipratimus tarp bendrijų pirmininkų, namo administratorių ir gyventojų sukelia ne tik švietimo problema, bet paprasčiausias noras pasipelnyti žinant, kad už rankos niekas nesugaus. Anot J.Antanaičio, gyventojų interesus tokiais atvejais apginti gali tik teismas.

„Blogai tai, kad bendrovės, administruojančios namus, nėra atestuojamos. Anksčiau savivaldybė ar kita institucija galėjo inicijuoti licenzijos panaikinimą. O kadangi to dabar nėra, svertų, darančių poveikį, yra labai mažai. Todėl dažnai pasitaiko atvejų, kai pirmininkai ar administratoriai, žinodami, kad elgiasi neteisingai, daro tai vadovaudamiesi filosofija: visi į teismą nepaduos, o kas paduos - tam pinigus ir grąžinsim“, - ironizavo J.Antanaitis.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"