Vyriausybėje inicijuojamos Civilinio kodekso pataisos, pagal kurias daugiabučių gyventojams nuo kitų metų kas mėnesį gali tekti mokėti privalomąjį kaupiamąjį mokestį būsimiems bendrojo naudojimo patalpų remontams.
Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, Civiliniame kodekse ir dabar yra numatyta prievolė kaupti lėšas namui atnaujinti, tačiau nėra aiškios tvarkos, kaip tą daryti. Todėl dauguma daugiabučių gyventojų šį reikalavimą ignoruoja.
„Yra tokia bėda, kad ne visi renka, tai yra faktas. Juo labiau, kad dabar administratoriai neturi teisės to rinkti. Jie gali atsitikus avarijai suremontuoti,yra kai kurie privalomi darbai, kuriuos jie turi planuoti ir po to pateikia sąskaitas gyventojams. Tas vyksta, bet ne kaupimo būdu“, – teigė ministras.
Daugiabučių namų savininkų atstovai įsitikinę, kad toks mokestis reikalingas ir galėtų būti renkamas nuo kvadratinio metro gyvenamojo ploto.
„Stogą reikia keisti, ruberoidą kas dvyliką metų, karšto vandens vamzdynai susidėvi per 25 metus. Tai jeigu nekaupsim ir staigiai reikės sumokėti, tai bus žymiai blogiau. Tad geriau po truputėlį kaupti“, – mano Daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos teisininkas Algirdas Glodenis.
Tačiau, pasak teisininko, būtina numatyti kad gyventojų sukauptos lėšos remontui būtų apsaugotos.
„Pavyzdžiui, administratorius turės kažkokių prievolių, kažkokių ginčų su tiekėjais, su savo paslaugų teikėjais ir jo sąskaitos bus areštuotos, bus areštuotos ir šitos sąskaitos“, – sako A. Glodenis.
Pagal nutarimą, mokėjimo tvarką ir minimalų įmokų dydį nustato Vyriausybė. Tačiau visi siūlymai, juos apsvarsčius Vyriausybės posėdyje, dar keliautų į Seimą.
Įvairiais skaičiavimais, lėšas būsimiems remontams šiuo metu kaupia vos apie 10 procentų daugiabučių namų gyventojų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą