Klaipėda padidėjo, bet... sumažėjo

Remiantis Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio pateiktais duomenimis, 2006 metais mieste suskaičiuota 1 515 gyvenamųjų pastatų, o 2010 metais - 3 084.

"Tai nereiškia, kad pastatų skaičius padvigubėjo, sąrašas tiesiog nuolat pildomas ir šis skaičius nėra galutinis. Tačiau galima patvirtinti, kad gyvenamųjų pastatų per penkerius metus Klaipėdoje padaugėjo - ir daugiabučių, ir privačių namų", - sakė poskyrio vedėja Galina Čichun.

Išvyksta tūkstančiais

Atrodo, normalu - ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio tendencijos rodo, kad vis daugiau žmonių persikelia gyventi į augančius miestus. Tačiau iš Klaipėdos gyventojai traukėsi - šis demografinis rodiklis pastaraisiais metais žymimas tik su minuso ženklu.

Remiantis oficialia statistika, Klaipėdą per penkmetį paliko apie 9 tūkst. nuolatinių gyventojų. Šių metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, uostamiestyje gyveno 161,3 tūkst., o prieš dešimtmetį - beveik 193 tūkst. klaipėdiečių. Taigi, išsiplėtusiame mieste gyventojų skaičius sumažėjo apie 16 proc.

Per tuos metus mieste dygo ne nauji pastatai, o ištisi rajonai, bet nemažai namų stovi neužbaigti, tušti arba juose užimti vos keli butai. Tą puikiai iliustruoja naujos statybos daugiaaukščiai namai, kurie vakare atrodo kaip leisgyviai - iš šimtų langų šviečia vos vienas kitas.

Žmonės išvyksta, nekilnojamasis turtas lieka. Negi namai stovi tušti, o paštininkai bergždžiai į juos neša sąskaitas mokesčiams apmokėti?

Vis tiek stato naujus

Nekilnojamojo turto agentūros "Aidila" direktorius Algimantas Bružas nepatvirtina hipotezės, jog Klaipėda tuštėja.

"Tušti nebent nauji namai. Juose šiuo metu yra apie 750 neparduotų butų, tačiau, nepaisant to, namai mieste ir toliau statomi, o butai juose sėkmingai pardavinėjami. Juos žmonės renkasi dėl kainos ir kokybės santykio", - tikino nekilnojamojo turto specialistas.

A. Bružas išskyrė naujus daugiaaukščius, kurie, anot jo, yra "negyvi".

"Lietuvis - toks žmogus, kuris tvirčiau jaučiasi arčiau žemės, todėl populiariausi yra penkiaaukščiai namai, o dauguma daugiaaukščių stovi tušti - tą mato visi. Kita vertus, turime ir kitų pavyzdžių - Dragūnų gyvenamajame kvartale naujuose daugiaaukščiuose butai parduodami. Šį paradoksą galima paaiškinti tuo, jog žmones ten vilioja vieta", - sakė jis.

Agentūros vadovo manymu, senos statybos namuose galybė butų neliko tušti, nors gyventojų skaičius Klaipėdoje mažėjo.

"Spartaus šuolio būsto nuomos pasiūlos rinkoje taip pat nepastebėjome. Žinoma, yra atvejų, kai savo butus išnuomoja emigruojantys klaipėdiečiai", - sakė A. Bružas.

Vieno kambario buto nuoma per mėnesį Klaipėdoje vidutiniškai šiuo metu atsieina 300-400 litų.

Mokesčius sumoka

Tuščiame bute niekas nenaudoja vandens bei elektros, tad jų tiekėjai galimų nuostolių išvengia, tačiau bene didžiausią išlaidų dalį sudaro atsiskaitymai už energetikų paslaugas kone pusę metų trunkantį šildymo sezoną.

"Kai kurie nauji pastatai "priduoti" tik iš dalies, už komunalines paslaugas moka savininkai arba su pavieniais gyventojais dėl atsiskaitymo susitariama individualiai", - sakė savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis.

AB "Klaipėdos energija" Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis pastebi, kad skolos už šildymą nei naujos, nei senos statybos namuose nesikaupia.

"Yra vartotojų, kurių skolos išaugo, tačiau tai - bendrabučių gyventojai. Naujuose ir renovuotuose namuose įrengtos šiuolaikiškos šildymo sistemos leidžia atskiruose butuose tuščiai neeikvoti šilumos. Taip, gyventojų Klaipėdoje mažėjo, bet išvykę žmonės butų nepaliko likimo valiai - išnuomojo juos, o jeigu ir ne, mokesčius vis tiek sumoka. Šeimininkas - nesvarbu, ar jis yra Airijoje, ar Paryžiuje - privalo sumokėti su jo turtu susijusius mokesčius. Atsiskaito, galbūt turi ateities planų, kurie susiję su sugrįžimu", - pasakojo jis.

"Šiais laikais visi turi galimybę atsiskaityti net būdami nuo Lietuvos ir už tūkstančių kilometrų. Neseniai pas mus buvo Graikijoje nuolat gyvenantis klaipėdietis, turintis čia butus. Gauna elektroninę sąskaitą, sudaro debetinę sutartį ir problemų nėra", - pasakojo V. Zutkis.

Energetikų atstovo manymu, Klaipėda per pastaruosius metus tikrai neištuštėjo, o pastatų ir gyventojų skaičių atspindinti statistika aiškinama tuo, jog kai kurie žmonės turi net po 2-3 butus, be to, uostamiestyje gyvenamąjį plotą vis dažniau įsigyja kituose miestuose nuolat gyvenantys lietuviai, į pajūrį pagyventi atvykstantys vasarą.

Naujos statybos namuose šiuo metu yra apie 750 neparduotų butų, teigiama, kad klaipėdiečiai itin vengia apsigyventi naujuose daugiaaukščiuose.