Anot Aplinkos ministerijos specialistų, perėjimas vyksta sklandžiai, tačiau statybos leidimus išduodantieji skundžiasi, jog paskutinės metų dienos virto tikru pragaru siekiant aptarnauti gausybę norinčiųjų statyti pigiau.
Projektų lavina
Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius patvirtino, jog šiuo metu skyriaus darbuotojai bando susidoroti su projektų griūtimi.
"Skyriuje dirbame keturiese. Šiuo metu turime 50 projektų ir per "Infostatybos" sistemą kasdien priimame dar 10-15 naujų prašymų išduoti leidimus statybai. Palyginimui galiu pasakyti, kad per visus 2014 metus išdavėme 300 leidimų rekonstruoti, statyti, atnaujinti. Statytojai siekia gauti leidimus statybai šiais metais, kad statiniams dar galiotų B klasės energetinio efektyvumo reikalavimas. Pagal Statybos įstatymą mes privalome neypatingo statinio projektą įvertinti per 20 darbo dienų, ypatingo statinio - per 35 darbo dienas. Šių terminų nepaisyti negalime, tad dirbame išsijuosę. Daugiausiai turime verslo ir privataus sektoriaus projektų neypatingiems statiniams", - sakė G. Pocius.
Jis mano, kad dėl A klasės energetinio efektyvumo reikalavimo brangs viskas: ir projektavimo, konstrukcijos, ir statybos paslaugos.
"A klasės pastatai privalės turėti rekuperacinę vėdinimo sistemą, teks naudoti atsinaujinančius šaltinius ir panašiai", - sakė G. Pocius.
Terminą dar koreguos?
Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas priminė, jog laipsnišką perėjimą prie aukštesnės energetinio efektyvumo klasės ministerija numatė dar 2012 m.
"2014-aisiais padidėjo reikalavimai renovuojamų pastatų energetiniam efektyvumui - pereita nuo D iki C klasės ir konstatuota, jog seniems, renovuotiems pastatams ši klasė yra optimali. Naujiems pastatams nustatyta optimali energetinio efektyvumo klasė yra A, tačiau perėjimas prie jos nebuvo staigus. 2014-aisiais buvo pereita iš C į B klasę, o 2016-aisiais visiems naujiems pastatams įsigalios A klasės reikalavimai. Nors A klasė yra optimali, tačiau Europos Sąjungoje numatyta siekti dar aukštesnio energetinio efektyvumo - pereinant prie A+ klasės 2018-aisiais, ir prie A++ klasės - 2021 metais", - sakė T. Baranauskas.
Pašnekovas tvirtino, jog perėjimas prie aukštesnės energetinio efektyvumo klasės vyksta sklandžiai, nes projektuotojai, inžinieriai ir statytojai turėjo laiko pasiruošti naujovėms.
"Buvo organizuota gana daug mokymų specialistams, supažindinant kokius inžinerinius sprendinius, kokias medžiagas pasirinkti norint, kad pastatas pasiektų A klasę. Žinoma, ne visi suspėja koja kojon su permainomis. Natūralu, jog kai kuriems projektuotojams ar statybininkams dar reikės laiko, žinių ir įrangos prisitaikant prie naujų reikalavimų", - pastebėjo T. Baranauskas ir užsiminė, jog perėjimo terminas dar gali būti šiek tiek koreguojamas.
Ministerijos tarnautojas sakė, jog nuo 2016-ųjų labiausiai keisis techniniai naujų statinių parametrai.
"A klasės pastatų sienoms, stogams, langams taikomi aukštesni šiluminių varžų reikalavimai, storesnis pastatų termoizoliacijos sluoksnis. Viena reikšmingesnių naujovių, taikytinų A klasės pastatams - griežtesni sandarumo reikalavimai ir privalomas sandarumo testas užbaigus statybą. Kai kurie numatyti parametrai buvo koreguoti atsižvelgiant į specialistų pastebėjimus. Pavyzdžiui, sumažinti reikalavimai sandarumui: buvo numatytas sandarumo parametras 0,6, dabar pakoreguotas iki 1. Įvertintos galimybės gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių", - vardino T. Baranauskas.
Sandarumo testą, pasak jo, gali atlikti tik akredituotos laboratorijos. Šiuo metu Lietuvoje tokių laboratorijų yra trys, nes iki 2016-ųjų pastato sertifikavimas būtinas tik norint parduoti, nuomoti ar paveldėjus pastatą. T. Baranauskas mano, jog ateityje turėtų atsirasti daugiau šios paslaugos teikėjų, nes specialistų, turinčių reikalingą įrangą, yra daugiau, tačiau jie kol kas nėra akredituoti.
T. Baranausko duomenimis, šalies rinkoje šiuo momentu yra daugiau kaip 75 A ir aukštesnės klasės statinių, kurie jau pastatyti, sertifikuoti ir naudojami. Tarp jų 19 pastatų yra A+ klasės.
"Nekilnojamojo turto vystytojai, statantys aukštesnio energetinio efektyvumo pastatus, teigia, kad aukštesnės klasės pastatai yra paklausūs, nes pirkėjai mieliau renkasi pastatą, kuriame bus mažesnės išlaidos. Perėjimo prie A klasės energetinio efektyvumo kaštus skirtingi rangovai ir vystytojai vertina skirtingai. Viena bendrovė žiniasklaidoje palygino savo statytus B ir A klasės energetinio efektyvumo daugiabučius namus ir teigia, kad A klasės statinio statyba pabrango vos 1,7 procento lyginant su B klasės daugiabučiu. Žinoma, priklauso, kokio lygio buvo B klasės statinys, nes kiekviena klasė vis dėlto turi savo diapazoną", - sakė T. Baranauskas.
Kompleksinis sprendimas
Klaipėdoje registruotos bendrovės, jau kelerius metus projektuojančios ir statančios tik A ir aukštesnės klasės pastatus, direktorius Darius Baitis tvirtina, kad tokią veiklos kryptį lėmė šiuolaikinės statybos tendencijos.
"Projektuotojų, kurie projektuotų aukštesnės energetinės klasės pastatus, nėra daug. Tad nuo 2016-ųjų tie, kurie dar nepakėlė savo kvalifikacijos, privalės įgyti naujų žinių, kad galėtų tęsti veiklą", - pastebėjo pašnekovas.
Jis pabrėžė, jog energetinio efektyvumo A klasė nėra vien tik techniniai parametrai, bet kompleksinis sprendimas.
"Vien tik storesniu polistirolio sluoksniu apklijuotas pastatas nepasieks aukštesnės energetinio efektyvumo klasės. Labai svarbu, kad į šį siekį būtų atkreiptas dėmesys nuo pat projektavimo pradžios. Reikšmingi tokie projektiniai sprendimai kaip pastato orientacija pagal saulę, langų dydis ir parametrai, atsinaujinančių šilumos šaltinių, saulės kolektorių naudojimas. Naujų stebuklingų medžiagų neatsiranda, tačiau esamos medžiagos turi būti naudojamos apgalvotai", - sakė D. Baitis.
Projektuotojas atkreipė dėmesį, jog nuo ateinančių metų bus dar aktualesnis statytojų kompetencijos klausimas.
"Net ir pats geriausias projektas nebūna detalizuotas iki smulkmenų. Statytojams taip pat tenka didžiulė atsakomybė parinkti medžiagas, kurios padėtų pasiekti A klasę ir atlikti darbus kokybiškai. Taigi išauga statybų priežiūros būtinybė", - akcentus dėliojo projektuotojas.
D. Baičio skaičiavimais, A klasės energetinio efektyvumo namo projektavimas ir statyba lyginant su B klasės statiniu gali brangti iki 10 proc.
"Visgi šis pabrangimas pastato naudotojams atsipirks, nes A klasės pastato eksploatacija tikrai bus pigesnė", - tvirtino D. Baitis.
Statytojai gudraus?
Bendrovės "Ober-Haus" nekilnojamojo turto vertintoja Jurgita Girdvainytė prognozuoja, jog nekilnojamasis turtas dėl kylančios energetinio efektyvumo klasės brangs, tik galbūt ne taip staiga, nes dauguma statytojų ir vystytojų statybos leidimus gavo dar šiais metais, tad dauguma naujų pastatų, kurie atsiras ateinančiais metais, bus dar B klasės.
"Šiuo metu Klaipėdos mieste ir rajone yra tikrai labai daug pradėtų ir nebaigtų statybų, išduota labai daug leidimų naujoms statyboms. Kol statytojai jų neužbaigs ir nerealizuos, tol gudraus naudodami medžiagas ir technologijas, nesiekiančias A klasės. Statytojams svarbu pelnas, o pirkėjams, deja, svarbiausia yra kaina. Nedaug kas gilinasi į projekto, statybos kokybę. Tik tie, kas statosi būstus sau, jau seniai investuoja į kokybę ir stato aukštesnės klasės namus, nes jie skaičiuoja ir pastato išlaikymo sąnaudas", - tvirtino nekilnojamojo turto vertintoja.
Informacija
Pastatų energetinio naudingumo klases apibrėžia statybos techninis reglamentas "STR Statybą leidžiantys dokumentai". Jame išskirtos devynios klasės: G; F; E; D; C; B; A; A+; A++. Kuo pastatas aukštesnės energetinio naudingumo klasės, tuo šaltuoju metų laikotarpiu jį reikia mažiau šildyti. Aukščiausia klasė - A++. Tai - beveik nulinės energijos suvartojimo klasė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą