Nesąžiningi verslininkai keičia žmonių gyvenimo planus

Į tokią situaciją patekęs vienas Klaipėdos gyventojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ne tik patyrė finansinių nuostolių, bet ir buvo priverstas keisti vieną didžiausių savo gyvenimo planų - nuosavo namo statybas. Su bendrovėmis "Juranvita" ir "Akemta" suderėjęs dėl statybinių medžiagų įsigijimo klaipėdietis už jas sumokėjo, bet iki šiol neatgauna nei prekių, nei pinigų.

Pardavėjas išsisukinėja

Klaipėdos rajone namą statyti suplanavęs vyras pernai apsidžiaugė suradęs pigesnius žinomo ir gerą vardą turinčio gamintojo statybinius blokelius, sudarė sutartį su viena iš minėtų bendrovių bei paklojo už juos 10 tūkst. litų. Su kita bendrove šiemet susitarta dėl papildomo kiekio blokelių, vėl sumokėtas avansas - šįkart apie 7 tūkst. litų.

Namo statybos turėjo prasidėti šią vasarą, tad klaipėdietis su pardavėju susitarė, kad nupirktos medžiagos iki to laiko bus saugomos sandėlyje ir reikiamu metu bus pristatytos į statybvietę.

Šiemet, kai buvo pasamdyti darbininkai sienoms mūryti, vyriškis paprašė atvežti jo blokelius į statybvietę. Tada prasidėjo išsisukinėjimai - verslininkas pradėjo nukelti terminus, aiškinosi, kad blokeliai liko draugo sandėlyje, arba paprasčiausiai neatsiliepė į skambučius, bendrovės biure rasti jo nepavykdavo. Jeigu atsiliepdavo, žadėdavo, jog blokeliai "tuoj" bus.

Daugiau įmone klaipėdietis pasidomėjo tik sustiprėjus įtarimams, kad kažkas čia ne taip. Jo spėjimai pasitvirtino - gamintojas informavo, kad iš bendrovių atimtos distribucijos teisės dėl netinkamo pareigų vykdymo. Be to, rado informacijos, jog jis ne pirmas, panašiai nukentėjęs nuo šio žmogaus. Visos šios bendrovės yra susijusios su vienu ir tuo pačiu asmeniu - Juranu Zalagėnu.

"Jis sudaro draugiško ir patikimo verslininko įspūdį. Tačiau jis apgaulingas", - sakė klaipėdietis.

Skola - per teismą

Kai kantrybė išseko, klaipėdietis kreipėsi į abi bendroves su oficialiais laiškais dėl sutarčių nutraukimo ir pinigų grąžinimo, tačiau ir vėl nieko - pinigus grąžinti žadama iki šiol.

"Gal tai ir yra pagrindinė jo veikla - siūlyti fiziniams asmenims prekes, paimti pinigus ir slapstytis žinant, kad klientas iš bendrovės nieko neišsireikalaus?" - spėliojo klaipėdietis, kuriam nesėkmingas sandėris sujaukė didžiulius planus.

"Tikėjausi, kad šią vasarą pavyks sumūryti namo sienas, o dabar esu priverstas laukti tų blokelių. Pirkčiau kitus, bet laisvų pinigų nėra, o jeigu dabar ir gaučiau, vargu ar darbus pavyktų užbaigti iki žiemos. Vienu žodžiu, planuojant namo statybas metai nuėjo perniek", - kalbėjo nusivylęs vyras, kuriam nebepavyksta susisiekti su verslininku.

To padaryti nepavyko ir "Vakarų ekspresui".

Reikia domėtis iš anksto

Vartotojų teisių apsaugos specialistai pripažįsta, kad rizika yra sudarant bet kokią sutartį, todėl prieš imantis šio veiksmo geriausia apie partnerį gauti kuo daugiau informacijos, kuri pateikiama ir viešai.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolat nagrinėja įvairius gyventojų skundus, jeigu nustatomas pažeidimas - bendrovės pavadinimas skelbiamas įstaigos interneto tinklalapyje, jeigu ji teises pažeidžia ne pirmą kartą - ir spaudoje.

Teismas atsiskaitymo negarantuoja

Raimonda JOSKAUDIENĖ, teisininkė, komercinės teisės specialistė
Iš teismų praktikos galima pasakyti, jog tokie atvejai, kai paimamas avansas už prekes, o jos nepristatomos ir negrąžinami pinigai, Lietuvoje yra plačiai paplitę. Dažnai nesąžiningi verslininkai veikia per kitus asmenis, statytinius. Jeigu apgaulė matyti akivaizdžiai, įmonių vadovams ar akcininkams gresia baudžiamoji atsakomybė. Jeigu bendrovė dar nebankrutavo, reikėtų kreiptis į teismą civiline tvarka ir pabandyti prisiteisti patirtą žalą, tačiau net ir pavykus tai padaryti kyla klausimas, ar skolininkas atsiskaitys. O neatsiskaičius irgi gresia baudžiamoji atsakomybė.