NT rinka: jokių staigių judesių

NT rinka: jokių staigių judesių

Lietuviai vėl pradeda dairytis būsto, tačiau stengiasi kuo mažiau skolintis iš banko. Ir patys bankai sako formuojantys atsakingo skolinimosi politiką ir dengiantys tik 80-90 proc. būsto vertės. Todėl naujos statybos butas ar namas daugeliui - vis dar neįkandama prabanga. Tuo metu patrauklioje vietoje esantys sutvarkyti 2-3 kambarių senos statybos butai, pasak nekilnojamojo turto ekspertų, rinkoje jau nebeužsilaiko.

"Jei praėjusiais metais paskolų būstui įsigyti išduodavome tik dešimtimis, dabar jau šimtais. Lyginant šių metų pirmuosius 5 mėnesius su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, paskolų išduodame net 60 procentų daugiau. Akivaizdu, kad žmonės jau geriau vertina savo ekonominę situaciją", - sakė banko "DnB Nord" Klaipėdos verslo centro vadovė Regina Šideikienė.

"Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovės Aidos Budreikienės duomenimis, per pirmuosius 3 šių metų mėnesius "Swedbank" suteikė būsto paskolų už 57 mln. Lt - 30 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Skaičiuojant pagal vienetus, augimas palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai (2010 m. sausis-kovas) sudaro 69 proc. Klaipėdoje paskolos būstui (nuo visų didmiesčių pardavimų) sudaro 11 proc.

Šiokį tokį judėjimą rinkoje pastebi ir nekilnojamojo turto agentūrų atstovai.

Nauji - sunkiai įkandami

Pasak specialistų, ieškotis būsto dabar žmones ragina žemos kainos (skelbiama, kad senos statybos butai lyginant su 2007 m., kai kainos buvo pasiekusios piką, Klaipėdoje yra atpigę per 46 proc.) bei į prieškrizinį laikotarpį grįžtančios paskolų palūkanos. Be to, pastebima, kad žmonės vėl pradeda pasitikėti savo ekonomine situacija.

"Tačiau akivaizdžiai pasikeitė žmonių požiūris į skolinimąsi. Dabar daugelis stengiasi iš banko skolintis kiek galima mažiau. Ypač atsargūs - klaipėdiečiai. Jei dabar vidutinė paskola Vilniuje - 150 tūkstančių litų, tai Klaipėdoje - tik 115-120 tūkstančių. Tuo metu iki krizės klaipėdiečiai ir vilniečiai skolinosi panašias sumas", - tendencijas pastebėjo "DnB Nord" atstovas spaudai Andrius Vilkancas.

Pasak R. Šideikienės, daugelis besikreipiančiųjų paskolos jau būna susitaupę šiek tiek pinigų, o kai kurie jų turi net ir daugiau nei reikia pradiniam įnašui. Pagrindiniai paskolų gavėjai Klaipėdoje - jaunos (iki 30 metų) šeimos, ieškančios sau pirmojo būsto arba norinčios pasigerinti jau turimas gyvenimo sąlygas. Daugiausia jie perka atpigusius senos statybos 2-3 kambarių butus. Namo ieško apie 30 proc. visų imančiųjų paskolas. Spekuliantų, kurie ir buvo išpūtę nekilnojamojo turto burbulą, dabar bankai nebepastebi.

"Realybė dar tebėra tokia, kad daugeliui nepakanka pajamų įsigyti namą. Daugeliui dar neįkandamas ir naujos statybos butas", - pastebėjo R. Šideikienė.

Atsargesni žmonės ne tik imdami paskolas, bet ir rinkdamiesi banką. Esą jei anksčiau žmonės atėję į pirmąjį banką skubėdavo pasirašyti sutartis, tai dabar apsilanko kone visuose žinomiausiuose bankuose ir renkasi jiems priimtiniausias sąlygas.

"Klientai pasidarė sveikai išrankūs", - pastebėjo R. Šideikienė.

Perka sau

"Lengvas atsigavimas" - šitaip dabartinę nekilnojamojo turto rinkos situaciją vertina bendrovės "Aidila" vadovas Algimantas Bružas.

"Pirkimas suaktyvėjo, bet kainos nekyla", - pastebėjo nekilnojamojo turto agentūros "Ober-Haus" Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis.

"Nors dabar bankai skolina labai patraukliomis sąlygomis ir pagal indėlių dydžius bankuose galima svarstyti, kad žmonės yra mokūs ir galėtų pirkti nekilnojamąjį turtą, tačiau visi pasidarė labai atsargūs ir neskuba išleisti didelių sumų. Yra ir tokių, kurie tikisi, kad būsto kainos dar kris, nors panašu, kad jau nebėra kur", - svarstė nekilnojamojo turto agentūros "Termionas" vadovė Indrė Valionienė.

"Dabar žmonės perka tik tai, ko jiems tikrai reikia. Žinia, prieš krizę pirko tik todėl, kad turėjo pinigų, tad ir pirko butus vaikams, kurie dar tik eina į darželį. Ko gero, dabar net 90 procentų perkamo būsto yra skirti gyventi", - pastebėjo L. Juozaitis.

"Ober-Haus" duomenimis, liepą butų kainos ūgtelėjusios tik Kaune, ir tik 0,4 proc. bei pigiausiame būsto segmente - senos statybos butuose, esančiuose gyvenamuosiuose rajonuose. Tuo tarpu kituose Lietuvos didmiesčiuose kainų pokyčių liepą nebuvo užfiksuota.


Nuo aukščiausio apibendrinto būsto kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 m. pabaigoje, iki šių metų liepos Vilniuje butų kainos yra sumažėjusios 39,1 proc., Kaune - 34,2 proc., Klaipėdoje - 46,1 proc., Šiauliuose - 45,4 proc., Panevėžyje - 46,3 proc.

Kainos

Skirtingų nekilnojamojo turto agentūrų duomenimis, dabar 1-2 kambarių senos statybos butą Klaipėdoje galima įsigyti išleidus nuo 80 iki 150 tūkst. litų, 3 kambarių - nuo 150 iki 200 tūkst. litų.

"Jei butas geroje vietoje ir suremontuotas, tai dažnai rinkoje ir neužsistovi. Kiek kitokia situacija su naujos statybos butais. Kadangi jų kainos yra 30-40 procentų didesnės nei to paties ploto senos statybos butas - įperka juos ne kiekvienas norintis. Be to, kadangi naujų būstų pristatyta nemažai, tarpusavyje konkuruodami statytojai šiek tiek dar mažina kainas", - pasakojo A. Bružas.

Naujos statybos butų kainos Klaipėdoje svyruoja nuo 3 iki 6,5 tūkst. litų už 1 kv. m. Esą, jei naujos statybos butas yra patrauklioje vietoje, visiškai normalu, kai už jį prašoma nuo 5 iki 6,5 tūkst. litų už 1 kv. m.

Pasak A. Bružo, paklausiausi nauji kvartalai Klaipėdoje - Dragūnai bei Danės Vingis. Abiejuose rajonuose dar tebevyksta statybos.

Kvartalai virtę kapinynais

Nekilnojamojo turto specialistai pastebi, kad rinkoje dar yra daug prieš krizę pastatytų ir nebaigtų namų. Esą yra net atskiri jau bankrutavusių įmonių kvartalai, kuriuos galima krikštyti kapinynais. Mat nebaigti tvarkyti namai dėl lėšų stygiaus nebesaugomi, todėl daugelis jų stovi nuplėštais stogais, išdraskytais langais.

"Yra tokių kvartalų - patvirtino L. Juozaitis. - Jei tokių namų savikaina prieš krizę siekė kone 700 tūkstančių litų, tai dabar juos pardavinėja vos už 300 tūkstančių, tačiau norinčiųjų keltis į tokį tuščią neapgyvendintą kvartalą neatsiranda."

Pasak A. Bružo, populiariausi individualių namų kvartalai šiuo metu - Ginduliai, Triušeliai, Slengiai. Gerą namą su galimybe pačiam užbaigti visus vidaus darbus, pasak jo, dabar galima įsigyti išleidus 400-700 tūkst. litų.

"Žinoma, skelbimuose yra ir tokių namų, už kuriuos prašomas ne vienas milijonas litų. Tačiau ar juos kas nors perka? Abejoju. Manau, kad tokias kainas skelbiantys pirkėjai tiesiog dar tebegyvena nostalgija prieškriziniams laikams", - svarstė A. Bružas.

Kur kas mažesnėmis kainomis namai pardavinėjami soduose. Pavyzdžiui, internete skelbiama, kad Klaipėdoje, Mažajame Kaimelyje esančiuose soduose naujos statybos 100 kv. metrų jau įrengtas namas su 6 a sklypu kainuoja tik 290 tūkst. litų. Dar pigesnis variantas siūlomas netoli Klaipėdos esančiuose soduose "Gulbė" - įrengtas rąstinis namas kainuoja tik 265 tūkst.

"Sodai yra sodai - ekonominė klasė. Tai tarsi tarpinis variantas tarp buto ir noro turėti namą", - sako I. Valionienė.

Nekilnojamojo turto kompanijos, kurią 2009 m. įsteigė "Swedbank" grupė, rinkodaros ir komunikacijos vadovas Baltijos šalyse Igars Rudzitis prognozuoja, kad ateityje nekilnojamojo turto rinka augs, vystytojai geriau apmąstys naujus projektus, kad nepakartotų tų pačių klaidų.

"Neretai projektai buvo įgyvendinami neatsižvelgiant į realius poreikius rinkoje. 2005-2008 m. Lietuvos ekonominė plėtra daugiausia buvo grindžiama investicijomis į nekilnojamąjį turtą ir pigiais kreditais, tikintis, kad kainos nuosekliai kils. Šiemet jau galime pastebėti, jog ekonominė situacija gerėja įvairiuose sektoriuose, o plėtra yra grindžiama gerokai atsargesniu skolinimusi. Mes manome, kad tai yra darnaus vystymosi procesas. Per ateinančius metus rinka įsisavins tik geriausius projektus, o probleminiai objektai reikalaus investicijų, kad būtų pritaikyti rinkos poreikiams, arba turės būti parduodami už mažesnę kainą", - savo prognozes pateikė I. Rudzitis.

Žinia, Europos Sąjungos parlamentas dar 2010 m. patvirtino Namų energetinio efektyvumo direktyvą. Ji įpareigoja nuo 2018 m. Europos Sąjungoje statyti tik pasyviuosius namus, arba kitaip - nulinio energijos vartojimo namus. Kai kurie specialistai prognozuoja, jog dėl to visų namų, pastatytų pagal mums įprastas senesnes technologijas, kaina smarkiai kris.

Skaičiai

44 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su sunkumais mokėdami paskolų įmokas, atskleidė SEB banko užsakymu trijose Baltijos šalyse atliktas tyrimas. Su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. paskolas turinčių Latvijos respondentų, Estijoje tokių - 37 proc.

Kaip pagrindinę priežastį, kodėl sunku grąžinti paskolą, 54 proc. lietuvių nurodė prisiimtus per didelius įsipareigojimus, nes ateityje buvo tikimasi pajamų augimo. Išaugusias prekių ir paslaugų kainas nurodė 31 proc. Lietuvos respondentų.

Sidebar placeholder