Nuo šiol žemę galės įsigyti tik tie, kas ją dirba, o ne perparduoda

Šiuo metu vienam savininkui, ar tai būtų bendrovė, ar privatus asmuo gali priklausyti tik 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau šis barjeras spekuliantų nesustabdo, pasak žemdirbių, vis daugiau sklypų superka perpardavinėtojai, investiciniai fondai, kurie net neketina ūkininkauti.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, daugiau nei 30 įmonių grupių valdo vidutiniškai daugiau nei po 1,5 tūkst. hektarų žemės , o viena jų yra įsigijusi 13 tūkstančių hektarų.

„Dabar 0,7 proc. asmenų turi supirkę 18 proc. Lietuvos dirbamos žemės. O tie, kas supirkę – perpardavinėja. Pavyzdžiui, „Agrowill“ bendrovė perpardavė 10 tūkst. hektarų“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius.

Seimas užkirto galimybę verslininkams įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tas pats asmuo, įsteigęs ir valdantis kelias įmones, per jas negalės supirkti daugiau žemės nei leidžiama, didesnių plotų įsigyti negalės ir susiję asmenys. Žemės plotų nebus galima sujungti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.

„Dabar notarui reiks atskleisti, kiek turi žemės. Jei nurodys, bus privalu kažkiek jos atsisakyti. Be to, reikės nurodyti ir pinigų už kuriuos pirkta žemė, šaltinius“, – priduria K. Starkevičius.

Manoma, kad žemės ūkio paskirties sklypų kainos šoktelįs kitų metų gegužę, kai žemės galės įsigyti užsieniečiai.

Jeigu vyriausybė nesiderės, kad šis draudimas būtų pratęstas, tai nors šioks toks saugiklis bus Seimo priimta pataisa. Ji numato, kad žemės ūkio paskirties žemės gali įsigyti tik tie, kas ją dirba, o ne perparduoda.