Preliminariais duomenimis, Lietuvoje per artimiausius metus geriausiu atveju bus leista renovuoti vos 313 daugiabučių, nors Lietuvoje yra beveik 31 tūkst. renovuotinų namų. Taigi dėl stringančio finansavimo paramos sulauks vos 1 proc. norinčiųjų. Specialistai sako, kad valdžia toliau gyventojus maitina pažadais ir tokią paramą vadina pasišaipymu iš žmonių. Panašu, kad specialistų prognozės, jog tokiais tempais daugiabučių atnaujinimas Lietuvoje užtruks mažiausiai 100 metų, pildosi.
Namus atnaujina greičiau ir sklandžiau
Tačiau dalis šiltai ir taupiai norinčių gyventi žmonių nelinkę laukti valdžios malonės ir jau naudojasi alternatyvomis, kurios užtikrina daugiabučio namo energetinį efektyvumą ir yra prieinamos be valstybės paramos. Tai - etapinė renovacija, kurią Lietuvoje jau ne vienus metus įgyvendina bendrovė "Mano būstas".
Įmonės Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas neneigė - gyventojų susidomėjimas etapine renovacija nuolat auga. Jo teigimu, per metus Lietuvoje etapiškai atnaujinama apie 200 daugiabučių namų.
"Vienų namų savininkai priima sprendimus atlikti mažesnius, kitų - didesnius energiją taupančius darbus. Tačiau kuo daugiau atliekama energiją taupančių darbų, tuo daugiau energijos sutaupoma. Bet gyventojai šį modernizavimo būdą renkasi ir dėl to, kad visas procesas, lyginant su valstybine renovacija, trunka greičiau ir sklandžiau. Juk etapinė renovacija atliekama be valstybės įsikišimo, banko paskolų ir pabrangimo, taigi būsto gyventojams nereikia rūpintis nei dokumentacija, nei sutartimis su bankais. Iš esmės tai ir skatina žmones rinktis šį namo atnaujinimo būdą, itin populiarų Vakarų Europoje", - teigė J. Paulauskas.
Nereikia banko paskolų
"Mano būsto" Pardavimų ir plėtros grupės vadovas paaiškino, kaip veikia pats procesas. Pasak jo, renovacija prasideda nuo gyventojų susirinkimo, kuriame priimamas sprendimas dėl konkrečių darbų poreikio. Vėliau specialistai visapusiškai atlieka namo vertinimą bei matavimus. Tuomet paskaičiuojama darbų kaina, kurią susirinkime tvirtina patys gyventojai. Vėliau eina projektavimo ir rangos darbai, o darbininkai objekte pradeda darbuotis jau po 3-4 mėnesių.
Įgyvendinant etapinę renovaciją, prioritetas skiriamas energiją taupančioms priemonėms, tokioms kaip šilumos punkto atnaujinimas, stogo bei sienų remontas ir šiltinimas, langų keitimas ir pan. Anot J. Paulausko, kokius darbus atlikti pirmiau, pataria specialistai, bet galutinį žodį taria gyventojai.
Gyventojams suteikiama patogi galimybė atsiskaityti už atliktus darbus ir negalvoti apie paskolos ėmimą. Mat mokesčiai įtraukiami į sąskaitą už būsto priežiūrą, o išsimokėjimo terminas gali siekti iki penkerių metų. Jį susirinkimo metu taip pat nustato patys gyventojai. Be to, šiai renovacijai netaikomas administravimo mokestis, priešingai nei valstybės remiamoje daugiabučių renovacijos programoje. Tokiu būdu gyventojams sumažinama finansinė našta.
Skaičiuoja naudą
Tai, kad etapinė renovacija iš tiesų gelbsti nuo didelių šildymo sąskaitų ir yra lankstesnė už valstybinį modernizavimo būdą, įsitikino Vilniuje esančio V. Vaitkaus 5-ojo daugiabučio gyventojai. Jie pirmieji sostinėje nusprendė pasinaudoti etapinės renovacijos nauda.
Pirmajame etapinės renovacijos etape buvo pakeistas ir apšiltintas stogas bei dvi galinės sienos. Tik baigus darbus daugelis gyventojų sakė iškart jaučiantys skirtumą.
"Jaučiu skirtumą. Labai tikiuosi, kad ir kaina už šildymą bus mažesnė. Kol kas viskas labai gerai", - džiaugėsi Andrius. Jam pritarė ir kaimynė Ilona, pasijuokusi, kad namo gyventojai dabar gali ir vėliavą išsikabinti, nes yra pirmieji, galintys pasigirti etapinės renovacijos rezultatais.
Lyginant vidutinio 2 kambarių buto šilumos energijos suvartojimą, galima matyti pokytį: 2016 m. gruodį buvo suvartota 18,08 kWh/m² šilumos energijos, o 2017 m. gruodį, jau po renovacijos, - 13,61 kWh/m², o tai yra net 25 proc. mažiau.
Pasak 2-iejų kambarių buto gyventojo, už šildymą jis mokėjo 10 eurų mažiau nei gruodžio mėnesį prieš metus. Taigi, per visą šildymo sezoną vidutinio 2 kambarių buto mokestis už šildymą prieš ir po renovacijos turėtų skirtis apie 50 eurų.
Lauksime dar 100 metų?
Bendrovės "Mano būstas" Gyvenamųjų namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys priminė, kad per pastaruosius 5 metus Lietuvoje buvo renovuota vos 3300 daugiabučių namų pasitelkus daugiabučių namų modernizavimo programą.
"Iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai didelis skaičius. Tačiau problema yra ta, kad Lietuvoje šiuo metu stovi 31 tūkst. daugiabučių namų, ir tokiais tempais renovuojant, neužteks ir 100 metų, kol galiausiai kiekvienas daugiabutis pradės taupyti. Jau dabar eilėje laukia šimtai namų ir taip belaukdami kas mėnesį jų gyventojai moka kosmines šildymo sąskaitas bei tiesiog "į orą" paleidžia savo pinigus. Taigi šioje situacijoje reikia pasidžiaugti ir paskatinti iniciatyvas, kai gyventojai priima sprendimus nelaukti, kol kas nors juos išgelbės nuo didelių sąskaitų, o tiesiog imasi ir susitvarko namus bei pradeda taupyti čia ir dabar", - sako M. Genys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą