Investicijos į būstą
Lietuvoje būtina renovuoti apie 70 proc. daugiabučių. Dauguma jų pastatyti per praėjusio amžiaus paskutinius dešimtmečius. Tokie namai ne tik atrodo neestetiškai, darosi nesaugūs, bet ir itin neekonomiški: jų šildymo išlaidos iki trijų kartų didesnės nei naujų arba renovuotų pastatų.
Ši problema ypač paaštrės, nes kitą šildymo sezoną centralizuotai tiekiama šiluma gali pabrangti net iki 30 procentų. Tad Vyriausybė, miestų savivaldybės ieško būdų, kaip paskatinti gyventojus renovuoti savo būstus ir taip sumažinti mokesčius už šildymą.
Kodėl apsimoka renovuoti?
Klaipėdoje iš 2 000 namų visiškai renovuotas tik vienas - 1972 metais pastatytas penkiaaukštis Debreceno g. 31, kurį administruoja bendrija "Lelija". Keli namai atnaujinti iš dalies.
Štai per didžiuosius sausio mėnesio šalčius Debreceno g. 31 centralizuotai tiekiamos šilumos suvartota 26 proc. daugiau, o nerenovuotuose namuose - 34-44 proc. daugiau.
Renovacijos metu Debreceno g. 31 šildymo sistema buvo pakeista iš vienvamzdės į dvivamzdę, įrengti balansiniai ventiliai, pakeisti radiatoriai, įrengti termostatiniai ventiliai ir šilumos kiekio dalikliai, pakeista karšto ir šalto vandentiekio sistemos vamzdynų armatūra, apšiltintos išorės sienos, stogas, rūsio perdangos, pakeisti laiptinių, butų langai, durys.
Renovacijos projekto vertė siekė 706,5 tūkst. litų, pradinis bendrijos įnašas - 65 570 litų, panaudota 598,7 tūkst. paskolos lėšų, negrąžinama finansinė valstybės parama sudarė 158 560 litų, tad bankui grąžinti bereikia 440 140 litų.
Prieš renovaciją per metus namas suvartodavo 439 MWh energijos. Po atnaujinimo - 154 MWh, tad sutaupoma net 65 proc. šilumos energijos.
Pasak "Lelijos" valdytojo, po namo renovacijos šildymo kaina vidutiniškai sumažėjo daugiau kaip du kartus. Kiek šilumos suvartos, priklauso nuo pačių gyventojų. Kas nori komforto, moka brangiau. Tie, kurie mėgsta gyventi vėsesnėje aplinkoje, sutaupo dar daugiau. Norintys taupyti pinigus džiaugiasi, kad gali savarankiškai spręsti, kurį kambarį šildyti, kurio radiatoriaus reguliatorių prisukti iki leistinos ribos.
Šildymo sąnaudos mažėtų
Pasak Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto daktarės Jūratės Karbauskienės, dideles šildymo sąnaudas daugiabučiuose masinės statybos namuose lemia prastos sienų, langų, stogų šiluminės varžos. Jas padidinti galima pastatus papildomai apšiltinant ir pakeičiant langus naujais.
Iki 1995 metų statytuose namuose daug šilumos suvartojama ir dėl prastų stogų, didelio sienų laidumo, nesandarių išorinių durų, nesureguliuotos šildymo sistemos, senos ir prastos kokybės magistralinių vamzdžių izoliacijos, šilumos punkte neįrengtos reguliavimo sistemos.
"Prasta daugiabučių gyvenamųjų namų kokybė lemia gerokai didesnes gyventojų išlaidas už šilumos energiją",- įsitikinęs ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, senos statybos daugiabučių namų gyventojai už šilumą priversti mokėti iki trijų kartų daugiau nei gyvenantieji naujuose pastatuose, todėl atnaujinus senus daugiabučius gyventojai mokėtų mažiau už būstų šildymą ir priežiūrą.
AB "Klaipėdos energija" Šilumos pardavimo ir Rinkodaros departamento direktoriaus Virginijaus Zutkio teigimu, nerenovavus viso namo, tik atnaujinus šilumos punktus, visa nauda "išgaruoja" pro kiauras senų daugiabučių sienas ir langus.
"Kuras ateityje dar brangs, todėl mokesčiai už šildymą nebus mažesni. Šiuo metu gyventojai šilumos suvartoja per daug. Tačiau šilumininkai atsakingi už šilumos tiekimą tik iki namo įvado, o dėl to, kad šiluma iškeliauja per nesandarias sienas, langus - jie negali prisiimti atsakomybės. Vienintelė išeitis, kuri tikrai efektyviai padėtų sutaupyti, - būsto renovacija",- sakė V. Zutkis.
Valstybė skatina investuoti
Pernai Vyriausybė patvirtino Daugiabučių namų modernizavimo iki 2020 metų programą. Joje reglamentuota negrąžinama valstybės parama investicijų projektams, kreditavimo sistema daugiabučių namų modernizavimui.
Valstybė teiks paramą iki 1993 metų pastatytiems daugiabučiams modernizuoti, sumokėdama 15-30 proc. investicijų sumos, o mažas pajamas gaunančioms šeimoms padengs pradinį įnašą. Ši valstybės parama skiriama daugiabučių bendrijoms arba namams, kurių gyventojai yra sudarę jungtinės veiklos sutartys. Kuo daugiau darbų savo name gyventojai nori atlikti, tuo didesnė ir valstybės parama.
Balandžio pradžioje Seimas pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms, siūlančioms leisti pasiskolintomis lėšomis būstus renovuojantiems gyventojams pasinaudoti pajamų mokesčio lengvata.
Į Daugiabučių namų modernizavimo programą aktyviai įsijungė penki komerciniai bankai: "Parex", "Sampo", "Snoras", SEB Vilniaus bankas ir Šiaulių bankas. Renovuojančios būstus bendrijos gali gauti kreditą iki 25 metų. Kreditus draudžia UAB "Būsto paskolų draudimas".
Renovacija populiarėja
Klaipėdos mieste yra 269 daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB), vienijančios 416 namų. 2002 metais Klaipėdos savivaldybė patvirtino specialiojo DNSB rėmimo fondo nuostatus, o nuo 2003 metų kasmet iš Savivaldybės biudžeto fondui buvo skiriama po 260 tūkst. litų. Tačiau realiai šios lėšos pradėtos naudoti tik pernai.
Pasak Klaipėdos miesto vicemero Vidmanto Plečkaičio, pagrindinė priežastis, dėl ko gyventojai vangiai naudojo šias lėšas, - žinių trūkumas, nepakankamas bendrijų aktyvumas, nesugebėjimas susivienyti, kuriant namuose bendrijas, atšiaurūs kaimynų santykiai, nepasitikėjimas instancijomis, kurios atlieka renovacijos darbus.
"Didžiausia problema - surasti namo lyderį, kuris užsiimtų administracine veikla. Iš šalies ieškoti žmonių gyventojai nelabai nori. Be to, pagal įstatymą, administratorius ar bendrijos pirmininkas turi tame name turėti turto. Savivaldybė negali priversti žmonių renovuoti savo būstus. Toks sprendimas gali būti priimtas tik visuotiniame namo gyventojų susirinkime",- pasakojo V. Plečkaitis.
Tačiau kuriančių bendrijas ir siekiančių renovuoti savo būstus Klaipėdoje kasmet vis daugėja. Pernai paraiškas su visais dokumentais paramai iš Savivaldybės gauti pateikė 8 DNSB, o štai šiemet jų gauta jau 11. Prašoma parama - 1,3 mln. litų. Iš DNSB fondo lėšų numatytas finansavimas - 663 tūkst. litų.
Padės tvarkyti aplinką
Šiuo metu iš Savivaldybės DNSB rėmimo fondo galima gauti 15-30 proc. namo renovavimo projekto vertės lėšų. Savivaldybė ne tik kasmet didina fondo biudžetą, bet ir visiems, pareiškusiems norą modernizuoti daugiabutį namą, suteikia metodinę medžiagą, paaiškina visus kelius ir veiksmus, kaip gauti tą paramą.
Pernai fondo paramos gavimo sąlygos buvo supaprastintos. Bendrijai nebereikia turėti sąskaitoje sukauptų dalies renovacijai reikalingų lėšų. Pakanka visuotinio susirinkimo protokolo, patvirtinto pirmininko parašu. Dabar paramos lėšas galima panaudoti ne per vienerius, o per dvejus metus.
Šiuo metu patvirtintas detalusis planas pilotiniam projektui Pempininkų namų valdose. Visame kvartale bus kompleksiškai sprendžiami automobilių stovėjimo aikštelių, atliekų konteinerių, žaliųjų plotų, žaidimų aikštelių įrengimo klausimai. Taip pat Klaipėdos savivaldybė vienintelė šalyje kartu su VĮ "Būsto agentūra" ir partneriais iš kitų šalių dalyvauja tarptautiniame projekte "Efektyvus energijos naudojimas pastatuose Baltijos šalyse". Atlikus apibendrintus gyvenamųjų namų techninės, inžinerinės ir energetinės būklės įvertinimus, Klaipėdos gyventojams bus pasiūlyta keletas energiją taupančių priemonių paketų.
Gyventojams priėmus sprendimą renovuoti pastatą, toks pavyzdinis projektas taptų pagrindu įgyvendinant namo modernizavimą. Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, tai turėtų paskatinti bendrijų kūrimąsi Klaipėdoje.
"Renovacija naudinga ne tik norint sutaupyti mokant už šilumą. Pastatų atnaujinimas padidina senuose daugiabučiuose esančių butų vertę, didina namų ilgaamžiškumą. Imti kreditą nėra skausminga, ypač, kai renovuojamas visas namas. Žmonės ne tik iš karto moka mažiau už šilumą, bet ir lengvai sumoka kreditą. Skatindama renovaciją, Savivaldybė ketina atnaujintų namų gyventojams padėti tvarkyti aplinką",- teigė V. Plečkaitis.
Svarstoma, jog tų namų gyventojai, kurie ryžtasi pastato renovacijai, turėtų būti paskatinami. Pavyzdžiui, jų teritorijose esančios vaikų žaidimų aikštelės būtų įrengiamos Savivaldybės lėšomis.
Naudinga informacija
Apie Daugiabučių modernizavimo programą ir jos įgyvendinimą galima sužinoti VĮ "Būsto agentūros" tinklapyje www.bkagentura.lt , būsto paskolų draudimo bendrovės tinklapyje ww.bpd.lt bei Aplinkos ministerijos tinklapyje www.am.lt .
Apie Vilniuje vykstančią daugiabučių namų renovacijos projektą "Atnaujinkime būstą - atnaujinkime miestą" galima sužinoti tinklalapyje www.renovacija.lt.
Informaciją apie valstybės paramą teikia VĮ "Būsto agentūra" regioninis padalinys Liepojos g. 10, tel. 350652, 350653.
Klaipėdos savivaldybėje apie Daugiabučių modernizavimo programą, Savivaldybės paramą konsultuoja Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir energetikos skyrius, 108 kab., specialistė Lina Murauskienė. Tel. 396027.
Virginijus GABRYS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą