Renovaciją vis dar apipina baubais

Visgi specialistai pripažįsta, kad įtikinti žmones renovuoti savo namą yra nelengva, nes medaus statinę sugadina ir kokie nors subankrutavę rangovai. Kai kurie baiminasi ir to, kad juos neva norima apgauti.

Skaičiai iškalbingi

Centralizuotai į miesto būstus šilumą tiekianti "Klaipėdos energija" kas mėnesį suskaičiuoja vidutinį šilumos suvartojimą kvadratiniam metrui kilovatvalandėmis (kWh). Šie duomenys rodo, kad renovuoti namai šilumą taupo net geriau nei naujos statybos daugiabučiai.

Uostamiestyje vienam kv. metrui balandį apšildyti vidutiniškai prireikė 6,67 KWh energijos. Visiškai renovuoti namai vidutiniškai sunaudojo 2,87 KWh/kv. m, naujos statybos - 3,10 KWh/kv. m, o seni ir nerenovuoti daugiabučiai - net 7,25 KWh/kv. m.

"Vakarų ekspresas" remdamasis "Klaipėdos energijos" duomenimis nusprendė palyginti 4 "dvynius" - tiek pat butų turinčių ir tuo pačiu metu iškilusių daugiabučių porų energetinį efektyvumą. Vienas iš poros namų - renovuotas, o kitas gyvena po senovei.

Pietinėje miesto dalyje stovinčiame Vingio g. 39 devynaukštyje renovacijos darbai baigėsi prieš porą mėnesių. Dar prieš prasidedant šildymo sezonui statybininkai spėjo rekonstruoti ir išbandyti naują šildymo sistemą. Atnaujinus namą šildymui balandį buvo sunaudota 1 973 kilovatvalandžių (KWh) energijos. Šalia stovintis nerenovuotas Vingio g. 43 daugiabutis yra minėto namo "dvynys" - jis taip pat iškilęs 1989 metais, turi 72 butus, yra prižiūrimas "Laukininkų valdos". Jis balandį pareikalavo keliasdešimt kartų daugiau šilumos - 39,8 tūkst. KWh. Nesunku paskaičiuoti, kad renovuotas Vingio g. 39 namas balandį sutaupė maždaug 2,2 tūkst. eurų, arba apie 30 eurų butui.

Dar vieni "dvynukai" - Sausio 15-osios gatvėje renovuotas 14-asis namas ir netoliese stūksantis 10 namas. Abu baltų plytų penkiaaukščiai iškilo 1961 metais, yra beveik tokio paties ploto, turi po 60 butų, juos administruoja "Vėtrungės būstas". Modernizuotą šildymo sistemą turinčiam 14-ajam namui balandį sušildyti prireikė 10,7 tūkst. KWh energijos, kai "dvynukas" pareikalavo kone dvigubai daugiau šilumos - 19,9 tūkst. KWh. Jei ne renovacija, kiekvienam butui 14-ajame name balandį mokant mokesčius už šildymą vidutiniškai būtų reikėję pridėti 10 eurų.

Šiaurinėje miesto dalyje stūksantis Panevėžio g. 17 sutaupo 5 kartus daugiau šilumos nei prie pat stovintis nerenovuotas "brolis" - 19-asis namas. Namų plotas praktiškai toks pats, butų yra po 30, skiriasi tik statybos metai - renovuotas penkiaaukštis iškilo 1979 metais, o "broliukas" po 3 metų. Jei namo gyventojai nebūtų siekę namo modernizavimo, jų sąskaitos balandį būtų buvusios apie 9 eurus didesnės.

Penkiaaukščiai namai Vyturio g. 1 ir Vyturio g. 9 - taip pat kone identiški. Abiejuose yra 60 butų, plotas skiriasi nežymiai, abu namus administruoja ta pati bendrovė. Skirtumas tik tas, jog Vyturio g. 1 renovuotas ir moka gerokai mažiau. Balandį pastarajame daugiabutyje buvo sunaudota 38,1 tūkst. KWh energijos, kai renovuotame jos tereikėjo 17,4 tūkst. KWh. Paskaičiuojame ir sužinome, jog renovuoto namo gyventojai už šilumą sumokėjo apie 20 eurų mažiau.

Beje, šiuos skaičius gali palyginti ir patys gyventojai. "Klaipėdos energijos" tinklalapyje www.klenergija.lt skelbiamas kiekvieno daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis, o šiuos duomenis vizualiai galima palyginti ir specialiame žemėlapyje (įėjus į skiltį "Gyventojams" ir pasirinkus "Stebėkite šilumos suvartojimą savo name (archyvas)").

"Žemėlapyje yra sugrupuoti mažiausiai ir daugiausiai šilumos naudojantys namai mieste. Ekonomiškiausi pažymėti žalia spalva, o išlaidaujantys - raudona. Pasirinkus namą galima peržvelgti šilumos sunaudojimo diagramas nuo 2009 metų. Tai patogu žmonėms, kurie mėgsta vizualizaciją, nes jie gali pasilyginti su šalia esančiais namais", - sakė "Klaipėdos energijos" Klientų aptarnavimo centro vadovas Virginijus Zutkis.

Ateina dėkodami

Kelis lygintus namus administruoja įmonės "Paslaugos būstui" ir "Laukininkų valda". Jų direktorės pavaduotoja Rasa Rimaitė tvirtino, jog šnekant apie galutinį renovacijos rezultatą ji mato tik pliusus.

"Žinoma, tas procesas, kai prasideda renovacija - netvarka, dulkės, sienų griovimai ir kiti nepatogumai - žmones išvargina, tačiau pasibaigus šiam periodui daugiabutis tampa patrauklus, miela pareiti namo, o ką bešnekėti, kai šildymo sąskaitos yra tris kartus mažesnės, - pasakojo R. Rimaitė. - Po renovacijos sulaukiame ir labai konkrečių padėkų - štai visai neseniai buvo užėję žmonės iš Herkaus Manto gatvės 92 namo ir dėkojo už nelengvą, bet padarytą darbą. Mums tenka bendrauti ir su rangovais, įtikinti ir suburti gyventojus."

Paklausta, kokius pliusus gyventojai dažniausiai įvardija, R. Rimaitė tvirtina, jog pirmiausia žmonės džiaugiasi dėl ženkliai sumažėjusių šildymo sąskaitų.

"Įtikinti žmones renovuoti savo namą yra nelengva, nes medaus statinę sugadina kokie nors subankrutavę rangovai. Girdėdami tas istorijas žmonės baiminasi, bet yra kita medalio pusė - galime stovėti vietoje, gyventi griūvančiame name ir toliau viską remontuoti savo lėšomis arba eiti ir dirbti. Pasitaiko visko, bet visos problemos yra išsprendžiamos", - tikino R. Rimaitė.

Šiuo metu įmonės administruoja per 400 uostamiesčio daugiabučių. Iš jų daugiau nei 60 yra renovuoti, renovuojami arba jau pasiruošę pradėti darbus. Pastebima nauja tendencija - vis dažniau namą modernizuoti nori ir nedidelių daugiabučių - 4 ar 5 butų - gyventojai.

"Seniau jie to visiškai nenorėjo, bet turbūt paskatino kitų daugiabučių gyventojų pavyzdžiai, nors šnekėti ir aiškinti tenka ilgai", - pridūrė R. Rimaitė.

Kai kurie bijo

Šiais metais šalyje renovuoti 173 daugiabučiai, iš kurių 131 atnaujinti pagal naująjį renovacijos modelį - per savivaldybės programas. Nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujinta 911 daugiabučių, iš kurių 660 renovuoti pagal naująjį modelį. Šiuo metu šalyje įgyvendinami 825 renovacijos projektai, iš kurių beveik 70 proc. - savivaldybių projektai.

Teigiama, kad klaipėdiečių noras modernizuoti savo daugiabutį yra vienas stipriausių visoje Lietuvoje. Per pastaruosius 3 metus gyventojų iniciatyva įvykdytos 48 renovacijos ir pagal šį skaičių Lietuvoje esame 5 vietoje. Iki 2013 m. buvo atnaujinta apie 50 namų.

Vien uostamiestyje šiuo metu statybų nuotaikomis gyvena 127 namų gyventojai. Dar 152 daugiabučiai laukia statybos rangos darbų konkursų rezultatų, o dar beveik 500 namų laukia informacijos apie finansavimą, renovacijai yra pritarę susirinkime arba turi suderinę investicinius projektus.

Savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vyr. specialistė Inga Kubilienė, kuruojanti renovacijos procesus mieste, tvirtino, jog norintys renovuoti namus turėtų pernelyg ilgai negalvoti, kadangi šiuo metu skiriama 35 proc. dydžio valstybės parama kitų metų gruodį sumažės 5 proc., vėliau - dar daugiau.

"Dabar yra sumažinta parama investicinio plano rengimui, techninės priežiūros išlaidoms, techninio darbo projekto parengimui - padengiama 50 procentų išlaidų, nors anksčiau buvo 100 procentų", - pažymėjo I. Kubilienė.

Anot specialistės, svarbu suprasti, jog renovacijos procesas nėra greitas ir paprastas - jis kartais užtrunka iki 3 metų. Neretai įveikę ilgą kelią žmonės sužino, jog bankas nenori duoti paskolos dėl per didelio skolininkų skaičiaus name.

"Noras renovuoti daugiabutį priklauso nuo vietos. Stiprus rajonas yra šiaurinė miesto dalis, o pietinėje miesto dalyje modernizacijos programa kelią skinasi sunkiau. Namo administratorius arba bendrijos pirmininkas turi daug šnekėti su gyventojais - neužtenka vieno susirinkimo. Galbūt pritarimo reikėtų prašyti iš kiekvienos laiptinės gyventojų atskirai, kadangi pati esu dalyvavusi susirinkimuose ir ten pasitaiko chaoso - žmonės baiminasi, kad norima juos apgauti, kad "investuojama į orą", nors tai visiška netiesa. Panašu, kad švietimo klausimas yra aktualesnis nei finansinis", - svarstė valdininkė.

INFORMACIJA

"Klaipėdos energija" šilumą tiekia 1 630 gyvenamųjų namų, iš kurių apie 97 proc. yra iki 1993 m. iškilę daugiabučiai. Jie pasižymi energetiniu neefektyvumu, o gyventojai mokėdami nemenkus pinigus už šilumą ją prieš savo valią išleidžia per stogą, sienas, rūsius, nesandarias duris ir langus. Be to, seniems daugiabučiams reikalingas nuolatinis aptarnavimas, o netolygiai pasiskirsčius šilumai vieni butai perkaitinami, kai kituose šalta.
Nors priklausomai nuo daugiabučio amžiaus reikalingos skirtingos modernizacijos priemonės, dažniausiai renkamasi keisti langus, balkonų duris, atnaujinti stogą bei specialiomis priemonėmis apšiltinti išorines sienas.
Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad šildymo sezono metu modernizuoti uostamiesčio būstai sunaudoja net 45 proc. mažiau šilumos energijos nei sovietmečiu dvelkiantys nerenovuoti namai.

Mažiausiai šilumos Klaipėdoje sunaudojantys namai (balandžio duomenys)

Adresas Butų skaičius Statybos metai 60 kv. m ploto buto šildymo kaina
Šiaulių g. 9 9 1985 1,15
Kretingos g. 55 (R) 63 1982 2,95
Naujakiemio g. 9 (R) 60 1980 4,52
Dragūnų g. 7 45 2006 5,97
Taikos pr. 120B 63 2011 7,36
Ryšininkų g. 3 (R) 48 1964 8,52
Sausio 15-osios g. 11A 37 1981 9,87
Senvagės g. 1 60 2008 11,79
Bijūnų g. 13 (R) 35 2008 13,00
I. Simonaitytės g. 33 (R) 90 1981 14,59
Paaiškinimas: (R) - renovuotas namas.

Daugiausiai šilumos Klaipėdoje sunaudojantys namai (balandžio duomenys)

Adresas Butų skaičius Statybos metai 60 kv. m ploto buto šildymo kaina
Minijos g. 122 56 1992 47,25
Laukininkų g. 12 75 1983 48,17
Taikos pr. 21A 48 1962 48,35
Sulupės g. 11A 79 1962 52,28
Baltikalnio g. 9 24 1961 53,50
Minijos g. 145 32 1959 58,77
Tiltų g. 3 12 1982 63,18
Sulupės g. 13 76 1963 67,31
Turgaus g. 25 8 1930 78,75
Nemuno g. 133 18 1930 117,98