Statyba pajūryje sukėlė įtarimų

[CITATA]

Nemenka dėmė šįkart krinta ant archeologų, kurie esą pateikė neteisingus duomenis teikdami išvadas apie sodybų atstatymą ten, kur jų niekada nebuvo. Tokius šiurkščius pažeidimus nustatė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinė archeologijos komisija (MAK). „Taip namas atsirado ten, kur atstatomosios statybos negali būti, nes toje vietoje jokios sodybos nebūta. Tačiau archeologai galėjo suklastoti duomenis, kuriais vėliau rėmėsi teismas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė PRP direktorius Darius Nicius.

Ir Pajūrio regioninio parko, ir Mokslinės archeologijos komisijos vadovai jau kalba apie būtinybę keisti Saugomų teritorijų įstatymą, nes jame paliktos landos neteisėtai veikai.

Į nemalonią istoriją pateko ne vienus archeologinius kasinėjimus pajūryje ir kitose šalies vietose atliekanti UAB „Statybų archeologija“. MAK prašo sustabdyti kelių jos atstovų atestatų galiojimą.

Įtarimų šešėliai

PRP teritorija dėl vaizdingų vietovių nuo seno vilioja nekilnojamojo turto plėtotojus, privačius asmenis, kurie trokšta pasistatyti gyvenamuosius namus kelių šimtų metrų nuo jūros atstumu.

Tačiau draustiniuose naujos statybos galimos tik tuo atveju, jeigu tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose. „Jeigu ne, lieka galimybė atkurti buvusias sodybvietes. Tuomet pasitelkiama kartografinė medžiaga, o trūkstant duomenų atliekami archeologiniai kasinėjimai. Jei randami pamatai, – išduodamas statybos leidimas. Tačiau paaiškėjo, kad kai kuriais atvejais galėjo būti nueita apgaulės keliu“, – teigė D. Nicius.

MAK neseniai pateikė grėsmingas išvadas, kuriomis remiantis ryškėja įtarimų sukėlę pačių archeologų veiksmai. „Yra požymių, kad klastojant duomenis sodyboms atstatyti ten, kur jų nebuvo, ir taip apgaudinėjant valstybines institucijas, veikia viena organizuota asmenų grupė, naudojanti vieną ir tą pačią schemą, sukurtą ir įgyvendinamą vieno ar kelių žemės savininkų kartu su UAB „Statybų archeologija“. Rekomenduojame PRP direkcijai kreiptis į prokuratūrą ir ištirti, ar fizinių ir juridinių asmenų veikla, siekiant atkurti sodybas Karklėje, nėra nusikalstama“, – rašoma MAK dokumente.

Konkrečiai kalbama apie vietovę šalia Plocio gamtinio rezervato Šaipių kraštovaizdžio draustinyje, kuriame jau iškilo vienas namas. MAK stebėjosi 2013 metais vieno archeologo pateiktomis išvadomis, kai užsakovo sklype buvo aptiktas kultūrinis sluoksnis su smulkiomis plytų duženomis, degėsiais ir pavieniais radiniais, kuris esą susidarė buvusios sodybvietės vietoje. Komisijos nuomone, tokia išvada – nepagrįsta tyrimų duomenimis ir neadekvati tyrimų rezultatams.

„Kitaip tariant, kelios plytos ar šukės, statybinės šiukšlės absoliučiai neįrodo, kad ten būta sodybos. Jei sodybvietės nėra kartografinėje medžiagoje, turi būti likę pamatai. Išaiškėjo labai negeri dalykai, pamatėme, kad po archeologinių tyrimų jų ataskaitose išvados neatitinka tyrimų rezultatų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė MAK pirmininkas archeologas Gintautas Zabiela.

Kitu atveju vieno sklypo draustinyje istorinė pažyma, kartografinės medžiagos tyrimas atliktas netinkamai ir tendencingai. Paprašyti įvertinti situaciją UAB „Statybų archeologija“ vadovo Donato Zubricko vakar nepavyko – jis telefonu buvo nepasiekiamas.

Spragos – įstatyme

Kol prokurorai spręs, ar imtis veiksmų, tiek PRP, tiek MAK vadovybė jau kalba apie būtinybę keisti Saugomų teritorijų įstatymą, kuriame yra palikta landų neteisėtai veikai.

„Tam tikros su atstatomąja statyba susijusios šio įstatymo nuostatos yra ydingos, jos atveria kelią korupcijai. Nėra aiškiai reglamentuota, apie kokias buvusias sodybas, namus kalbama, norint jų vietoje pastatyti naują. Taip ir akmens amžiaus pastato pėdsakus aptikus būtų galima traktuoti, kad namas ten buvo. Gerai, kad iki to nenueita, tačiau teisės aktus reikia keisti“, – teigė G. Zabiela.

MAK savo išvadoje siūlo institucijoms imtis iniciatyvos panaikinti arba pakeisti dabartines minėto įstatymo nuostatas taip, kad saugomose teritorijose sodybos nebebūtų atstatomos.

Arba būtų atstatomos tik ne anksčiau kaip XX amžiuje egzistavusios ir tik kartografiniais duomenimis patvirtinamos, archeologiniais tyrimais tiksliai lokalizuotos sodybos. Anot D. Niciaus, dabar nedetalizuota, kurio laikotarpio sodyba gali būti atkuriama ir kokie įrodymai reikalingi siekiant gauti statybos leidimą.

Darius Nicius: „Buvusios sodybvietės ir galimybė jų vietoje statyti naujas turi būti pažymėtos saugomų teritorijų tvarkymo planuose, kad plyname lauke, radus kelis plytgalius ir šukes, nebūtų "įrodoma" egzistavus sodybą, kur jos niekada nebuvo."

„Visos buvusios sodybvietės ir galimybė jų vietoje statyti naujas turi būti pažymėtos saugomų teritorijų tvarkymo planuose, kad nebūtų piktnaudžiavimų, kai plyname lauke, radus kelis plytgalius ir šukes, „įrodoma“ egzistavus sodybą, kur jos niekada nebuvo.

Blogai ir tai, kad apie jokius žvalgomuosius tyrimus neprivaloma informuoti ir saugomos teritorijos vadovybės.

Nežinome, kur ir kada kas kasinėja, nes tuos archeologinius tyrimus užsako sklypo savininkas, jo atstovas. Mes net negalėtume užsakyti savo tyrimų, jei abejojame buvusiųjų rezultatais, nes to gali neleisti žemvaldys“, – pabrėžė PRP direktorius.