SGD Lietuvoje kryptys – transportas ir sinergija su atsinaujinančiais ištekliais
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) panaudojimas Lietuvoje ir visame Baltijos regione dar tik atveria savo potencialą, teigia SGD platformos, Lietuvoje vienijančios 5-ias SGD panaudojimu ir rinkos plėtra suinteresuotas organizacijas, nariai. Kelių, jūrinis transportas, SGD „degalinių“ plėtra, kriogeninės energijos panaudojimas maisto pramonėje ir kt. – visa tai jau sėkmingai įgyvendina Europos šalys ir kiti žemynai, todėl platforma siekia ir Lietuvoje dėti pamatus SGD panaudojimui atsižvelgiant į griežtėjančius aplinkosauginius reikalavimus ir SGD kaip švarią alternatyvą tradicinėms energijos rūšims.
SGD platforma išsigrynino šių metų veiklos kryptis ir užsibrėžė tikslus tęsti pernai pradėtus darbus: dėti pastangas, kad Lietuvoje ir visame regione SGD būtų aktyviai naudojamas kaip alternatyvus energijos išteklius tiek ūkio, tiek ir transporto sektoriuje. Taip pat SGD platforma mato vertės grandinės plėtrą kartu su atsinaujinančiais ištekliais ar iš jų pagaminta energija, pvz. vandeniliu.
Per ataskaitinius veiklos metus (2019 m. birželis – 2020 m. gegužė) SGD platforma aktyviai dalyvavo teikdama pastabas ir pasiūlymus priemonėms pagal Klimato kaitos programą, Lietuvos ekonomikos skatinimo DNR planą, rengiamam Alternatyvių degalų įstatymo projektui, siūlė priemones, susijusias su SGD infrastruktūros įrengimu, SGD varomų vilkikų ir SGD papildymo punktų plėtra. Platforma taip pat išreiškė poziciją dėl Uosto laivybos taisyklių pakeitimo, papildant jas SGD varomų laivų bunkeriavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste reikalavimais, o taip pat dėl Uosto rinkliavų taisyklių koregavimo numatant uosto rinkliavų lengvatas SGD varomų laivų, ateinančių į uostą krovos operacijoms atlikti, atveju. Pateikta apie 10 pozicijų SGD platformai aktualiais klausimais.
„SGD potencialas Baltijos jūros regione yra nepakankamai išnaudojamas. Nors matome aktyvią SGD terminalų ir dar aktyvesnę SGD papildymo punktų (vadinamųjų „degalinių“) plėtrą visoje Europoje, Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos šalyse ši sritis lėčiau pasiduoda progresui. Kaip gerąjį pavyzdį galima išskirti nebent Lenkiją, kur SGD stotelių kiekis artimiausiu metu turėtų ženkliai padidėti. Lietuvos transporto sektoriaus įmonės vis dažniau kalba apie poreikį naudoti SGD kaip degalus vilkikams, tačiau, deja, kol kas juos numato naudoti ne Lietuvos, o kitų Europos šalių keliuose. Todėl labai svarbu nepaleisti vairo iš rankų ir laikytis kurso, kurį „užduoda“ Europa – SGD, kaip alternatyvos tradicinei energijai, naudojimo kelių, jūrų transporto sektoriuose ir kitose srityse. SGD platformos tikslai – prisidėti prie to laukiamo progreso“, - tikslus įvardija Darius Šilenskis, KN generalinis direktorius ir SGD platformos pirmininkas.
Pasak D. Šilenskio, Lietuva mato SGD potencialą – KN (AB „Klaipėdos nafta“) įstatymu yra pavesta įgyvendinti ilgalaikį SGD tiekimo sprendinį, t. y. įsigyti SGD laivą-saugyklą su išdujinimo įranga ir SGD tiekimą užtikrinti bent iki 2044 m. Viso šio proceso dalis taip pat yra ir SGD sinergija su atsinaujinančiais ištekliais. Tokią sinergiją numato ir Europos Sąjunga (ES), siekianti iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui.
„Biodujos (biometanas) ir vandenilis yra tie energijos ištekliai, su kuriais SGD turi aplinkosauginį ir ekonominį sąlyčio tašką. Tiek mūsų bendrovė, tiek ir kiti SGD platformos nariai svarsto galimybes ateityje investuoti žmogiškuosius ir kitus resursus į šių energijos rūšių sąveikos procesus. Vyksta nuolatinis dialogas su institucijomis ir kitų šakų verslo subjektais, SGD platforma jau yra pripažįstama kaip partnerė kuriant galimą sinergiją tarp įvairių energijos išteklių,“ - papildo KN vadovas.
Rašyti komentarą